Lapkričio 18 d. Komunikacijos fakultete vyko Informacijos ir komunikacijos katedros mokslininkių doc. dr. Marijos Stonkienės, doc. dr. (HP) Zenonos Atkočiūnienės, doc. dr. Renatos Matkevičienės kolektyvinės monografijos „Autorių teisės mokslo komunikacijoje“ sutiktuvės.

Pristatydama monografiją mokslo bendruomenei, viena iš šio mokslinio darbo autorių doc. dr. Marija Stonkienė pasakojo, kad atlikti mokslinį tyrimą paskatino akademinės kultūros patiriami pokyčiai: „Mokslo informacija tampa komercine preke, mokslo tyrimai grindžiami komercinėmis paskatomis, mokslinės idėjos ir mokslo rezultatai daro įtaką ne tik tam tikros mokslo srities populiarumui, bet ir lemia jos finansavimą.“ Mokslininkė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį ir į šiai tendencijai prieštaraujančius akademinės bendruomenės poreikius: „Šiandieninio mokslo būtinybės yra ir kuo platesnė mokslinių tyrimų informacijos sklaida, poreikis susipažinti, ištirti kitų mokslininkų tyrimų rezultatus.“ Ji taip pat pažymėjo, kad mokslinių kūrinių publikavimo, pateikimo akademinei bendruomenei teisiniai pagrindai atliepia šias skirtingas mokslinės informacijos sklaidos tendencijas, ir pabrėžė, kad monografija aktuali ne tik dėl to, jog Lietuvos mokslininkams ypač trūksta mokslo kūrinių viešinimui svarbių autorių teisės žinių.

Monografijoje nagrinėjami aktualūs akademinėje bendruomenėje vykstantys procesai, iniciatyvos (el. institucinių talpyklų radimasis, atvirosios prieigos mokslinės informacijos ištekliai ir kt.), monografijos autorių atlikti tyrimai atskleidžia mokslo komunikacijos naujovių radimosi Lietuvoje galimybes. Atskleisdama atlikto kolektyvinio mokslinio tyrimo privalumus docentė pristatė susiklosčiusius teisinius mokslo komunikacijos (mokslininkas mokslininkui) pagrindus, aptarė mokslininkų autorių teisių apsaugos, paskirstymo tendencijas, atsirandančias dėl mokslo komunikacijos kaitos.

Knygoje nuosekliai analizuojama mokslo kūrinio kaip autorių teisių objekto samprata, mokslininkų autorių teisių paskirstymas publikuojant, viešinant kūrinius kompiuterių tinkluose. Ypač daug dėmesio šiame mokslo darbe skiriama mokslo komunikacijai ir jos pokyčiams tirti, ekonominiams ir teisiniams atvirosios prieigos prie mokslinės informacijos aspektams nagrinėti, atvirosios prieigos licencijoms įvertinti.

Monografijoje taip pat pateikiami keturi originalūs autorių atlikti tyrimai. Pirmajame analizuojama prieigos prie el. mokslo kūrinių tradicija Lietuvoje, tiriamas šios prieigos teisinis pagrindas. Antrajame tiriamos atvirosios prieigos užtikrinimo teisinės galimybės, vertinamas kūrybinės visumos licencinių sutarčių teisėtumas, galimos problemos jas taikant Lietuvoje. Trečiajame tyrime atskleidžiamas reikšmingiausių Lietuvos mokslinių žurnalų (tokiais laikomi valstybės remiami moksliniai žurnalai) atsakingųjų asmenų – vyriausiųjų redaktorių požiūris į mokslo kūrinių autorių teisių paskirstymą, laisvosios prieigos prie mokslo kūrinių suteikimą. Ketvirtajame tyrime analizuojamas mokslo kūrinių autorių, publikuojančių straipsnius Lietuvos valstybės remiamuose moksliniuose žurnaluose, požiūris į mokslo kūrinių (straipsnių) autorių teisių paskirstymo sistemą. Monografijoje pristatomas mokslinis tyrimas leido autorėms suformuluoti brandžias išvadas, pateikti siūlymus šiuolaikinės mokslo komunikacijos sistemos kūrimui Lietuvoje.

Komunikacijos ir informacijos katedros vedėja doc. dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė, įvertinusi pristatomos monografijos reikšmingumą, pasidžiaugė, kad šie metai Informacijos ir komunikacijos katedrai buvo ypatingi mokslo produktyvumo požiūriu .

Netrukus turi pasirodyti ir kito didelio katedros mokslininkų mokslinio tyrimo rezultatas – dar viena kolektyvinė monografija „Informacijos ir žinių vadyba verslo organizacijoje“, vainikuojanti intensyvius ketverių metų mokslinius tyrimus. „Bedirbant kyla apetitas ir planai tampa vis ambicingesni“, – teigė doc. dr. (HP) Z. Atkočiūnienė.

Adomas Taraskevičius