VU nuotr.

Ar žinojote, kad Lietuvoje dokumentiniai filmai apie įmones – vis dar retenybė? Nors šiandien mūsų šalies verslai aktyviai kuria savo įvaizdį socialiniuose tinkluose, dokumentika – ypač tokia, kuri pasakoja apie organizacijos istoriją, vertybes ar jų tapatybę – lieka neišnaudota galimybe.

„Tikėtina, kad tai – sovietmečio palikimas. Tuo metu įmonės negalėjo savarankiškai formuoti savo tapatybės, todėl ir šiandien kai kurios jų vis dar neskuba atsigręžti į savo istoriją“, ‒ sako Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas Andrius Gudauskas.

Organizacinė komunikacija ‒ įmonių identiteto dalis

Organizacinė komunikacija apima vidinę ir išorinę įmonės komunikaciją. Jos pagrindinis tikslas ‒ sutelkti bendruomenę, kad ji geriau pažintų ir sustiprintų savo tapatybę, ir kartu parodyti visuomenei, kokias vertybes puoselėja įmonė.

„Svarbu suprasti, kad kiekviena įmonė ir organizacija daro socialinį poveikį savo šaliai, gamindama produktus ar teikdama paslaugas ir taip formuodama vertybes. Būtent vertybės ir įmonės etika diegia vienokį ar kitokį vertybinį įprotį visuomenei. Kaip įmonėms visa tai sekasi, galima aprašyti monografijose ir fiksuoti audiovizualiniuose projektuose“, ‒ sako mokslininkas.

Vykdant organizacinę komunikaciją kartais tenka pasitelkti istorijos, komunikacijos, verslo vadybos ir kitų sričių žinias. Pasakodama savo istoriją įmonė kartu skleidžia žinią ir apie įvairialypę visos šalies istoriją.

„Geras pavyzdys čia yra Italija, kurios įmonės jau skaičiuoja 100 ar 200 metų. Visą šį laiką įmonės formavo ne tik savo, bet ir šalies identitetą. Tad per konkrečių įmonių istorijas galima pažinti šalies kultūrą ir istoriją“, ‒ teigia doc. A. Gudauskas.

Italijos pavyzdys

Italijoje organizacinė kultūra (it. cultura d’impresa) puoselėjama ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir pasitelkiant visas tradicines medijas: mokslines monografijas, dokumentinius filmus, net specializuotas bibliotekas.

„2018 m. Romoje esančio Sapienza universiteto (it. Sapienza – Università di Roma) Komunikacijos ir socialinių tyrimų departamentas pradėjo projektą „BiblHuB Sapienza“. Tai specializuota universiteto bibliotekos tinklo dalis su unikalia verslo literatūros biblioteka, kurioje – per 2100 leidinių iš daugiau nei 600 Italijos įmonių“, ‒ pasakoja doc. A. Gudauskas.

Knygos, biografijos, katalogai, netgi multimedijos kūriniai – visa tai prieinama studentams, tyrėjams ir visiems besidomintiems. Be to, ši biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su verslais, organizuoja renginius, skatina tyrimus ir nuo 2021 m. priklauso Italijos įmonių muziejų ir archyvų tinklui „Museimpresa“.

„Programos „Erasmus“ vizito metu teko susipažinti su šios bibliotekos veikla. Organizacinės kultūros temą nagrinėjančiai Sapienza universiteto mokslininkei, projekto „BiblHuB Sapienza“ vadovei doc. Valentinai Martino manęs paklausus, ar mes vystome šią temą VU ir kaip puoselėjame savo organizacijos kultūrą, man kilo nuoširdus klausimas: „O kam to reikia?“ Jos atsakymas buvo paprastas: „Tai yra būdas stiprinti savo tapatybę.“ Tai padiktavo naują temą mano moksliniams tyrimams“, ‒ sako Romoje viešėjęs docentas.

Jau kito vizito metu doc. A. Gudauskas skaitė pranešimą Sapienza universiteto organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Paveldo korporatyvinė komunikacija ir socialinis poveikis“ (angl. „Corporative Heritage Communication and Social Impact“). Šioje konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 300 dalyvių iš 20 tarptautinių institucijų, atstovaujančių įvairioms Europos šalims.

„Mano tyrimo sritis apima kinematografiją, o šiame renginyje buvo ir speciali sekcija, skirta audiovizualiniams darbams, pristatantiems organizacinę kultūrą. Italijoje organizacijų kinas toks populiarus, kad visai neseniai startavo kino festivalis „Film d’impresa“, kuriame pristatomi meniniai, dokumentiniai filmai ir inovatyvūs audiovizualiniai kūriniai apie įmones. Svarbu suprasti, kad šie filmai nėra reklaminiai. Tai dažniausiai audiovizualiniai kūriniai su prasmingais estetiniais elementais, o tyrimo ir reprezentavimo objektai – įmonės, jų bendravimo kultūra ir produktai, kurie daro realų apčiuopiamą poveikį visuomenei“, ‒ pasakoja mokslininkas.

Moderni VU televizija

VU savo istoriją skaičiuoja jau beveik 450 metų. Pasak doc. A. Gudausko, VU vertybės yra gana aiškios ir išgrynintos, tačiau per mažai akcentuojamos kinematografinėmis komunikacijos priemonėmis.

„Vilniaus universiteto vertybės apima užsibrėžtų tikslų siekimą, kurį mums diktuoja šūkis „Hinc itur ad astra“. Kitas dažnai girdimas šūkis „Alma Mater Vilnensis“ apima VU suteikiamas karjeros galimybes ir tapatinimąsi su universitetu. Visa tai, kaip organizacija, mes per mažai įsivardijame platesniame kontekste nei pats universitetas. Įsivardiję galėtume daryti konkrečius veiksmus. Vilniaus universitete šis procesas vyksta, bet nėra detaliai tyrinėjamas moksliškai ir nėra randami tam tikri dėsningumai“, ‒ sako mokslininkas.

Organizacinės komunikacijos tyrėjai pabrėžia ir tai, kad ne visa įmonės istorija yra ideali, pasitaiko ir sunkumų. Norint šiuos sunkumus įveikti, svarbu atpažinti, kas trukdė efektyviai komunikuoti.

„Vilniaus universitetas sovietmečiu turėjo kitokią misiją ir vertybes. Tyrinėdami sovietmetį, psichologai kalba apie kolektyvinę traumą. Šioje srityje esame pakviesti profesorės Danutės Gailienės apmąstyti ir reflektuoti: „Ką jie su mumis padarė?“ Komunikacijos lygmeniu irgi galima kalbėti apie tai, kaip įmonių produktai ar įstaigų komunikacija tarnavo ne vien savo šalies identitetui, bet ir didelės svetimos valstybės. Tai dar turime plačiau permąstyti, kad ir kinematografiniu būdu.

Anksčiau vis svarstydavau, kodėl gi Vilniaus universitetas neturi savo televizijos kanalo, bet šiandien turima universiteto platforma kanale „Youtube“ gali tapti tam tikra modernios skaitmeninės televizijos forma. Ši televizija vystosi savarankiškai, turi savo pavadinimą ir turinį. Nors ilgametražis dokumentinis filmas apie Vilniaus universitetą dar tik bus sukurtas, šiandien turime trumpesnių įrašų katalogą, juos skelbiame viename kanale ir kuriame archyvą, kuris taps ateities mokslininkų tyrimo lauku. Tai leis mums pasakyti, koks buvo universitetas 2023 ar 2024 m.“, ‒ pasakoja mokslininkas.

Gegužės viduryje jis skaitys pranešimą Europos komunikacijos tyrimų ir edukacijos asociacijos (ECREA) konferencijoje, vyksiančioje Kaljario universitete (Italija, Sardinija).

„Mano pranešimo tema – „Platforma „YouTube“ kaip strateginė komunikacijos priemonė: Vilniaus universiteto studentų ir darbuotojų kaip bendruomenės narių percepcija“ (angl. „YouTube Channel as a Strategic Communication Tool: Perception of Students and Employees as Community Members at Vilnius University“). Kolegoms iš kitų šalių sieksiu pristatyti mano kartu su VU Komunikacijos fakulteto dėstytoju Vytautu Beniušiu vykdomo mokslinio tyrimo rezultatus“, ‒ sako tyrėjas.

Organizacinė komunikacija – mokslininkų balsas

Doc. A. Gudauskas kartu su kolega vaizdo operatoriumi Tomu Jokūboniu ir VU Inovacijų skyriumi dalyvavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotame projekte „Antrepreneriško požiūrio ir verslumo kultūros skatinimas Vilniaus universitete“. Projekto metu buvo kuriami MTEP sprendimus pristatantys vaizdo pasakojimai. Šiame kūrybiniame procese išryškėjo keli svarbūs aspektai. Pirmiausia tai, kad organizacinė komunikacija gali prisidėti prie visos bendruomenės narių savivertės kėlimo.

„Praėjus kiek laiko po filmavimų ir kalbantis su VU mokslininkais, man įstrigo kelios jų pasakytos mintys. Viena jų: „Mokslininkai nėra kita gyvybės forma“ – čia pabrėžiamas noras būti visuomenės dalimi, būti suprastiems. Kita mintis: „Kokie mes skirtingi“ – ši išvada gimė pažiūrėjus vaizdo įrašus su kitais mokslininkais. Na ir trečioji: „Nesame bevardžiai, beasmeniai mokslininkai“ – čia svarbu tai, kad dažnai medijose girdime teiginius „britų mokslininkai“, „Lietuvos mokslininkai“, taip mes atitoliname visuomenę nuo mokslininkų, nes tarsi yra kažkokia beveidė bendruomenė, kuri nusprendžia vienaip ar kitaip“, ‒ sako doc. A. Gudauskas.

Šis vaizdo įrašų kūrimas daliai mokslininkų tapo ir saviraiškos priemone, nes jie lanko teatro studijas, jiems įdomi kūno kalba, retorika. Šie vaizdo pasakojimai yra paskelbti „Youtube“ platformoje esančiame „Vilnius University (official)“ kanale.

„Kuriant šiuos įrašus mokslininkams skyrėme tikrai daug dėmesio. Po keletą valandų filmavome laboratorijas, o mokslininkų interviu apie vykdomus mokslinius tyrimus ir kuriamas technologijas vėliau filmavome VU Komunikacijos fakulteto TV studijoje. Šioje vietoje komunikacijos specialistai susitiko su mokslininkais, toks susitikimas tyrėjams buvo įdomus ir vertingas, nes jie galėjo įsitraukti į patį procesą, aktyviai dalyvauti. Jie patys jautė, kad bendradarbiaudami vysto ir palaiko organizacinę kultūrą, todėl siūlė idėjas, į kurias daugeliu atvejų būdavo atsižvelgiama“, ‒ prisimena doc. A. Gudauskas.

Visuomenei skirtų vaizdų įrašų, diskusijų, pokalbių laidų ir kitokio formato turinys prisideda prie mokslininkų atpažįstamumo visuomenėje. Šie mokslininkai mano, jog vertinga ir tai, kad juos, suprantama kalba pasakojančius apie savo mokslinius tyrimus ir darbą, mato jų šeimos nariai ir draugai.

„VU „Youtube“ kanalo turinys skirtas visuomenei, nes jis nėra toks preciziškai, o kartais ir nuobodžiai detalus kaip mokslinėse konferencijose. Prie to prisideda naudojamos komunikacinės, estetinės formos. Tam tikra prasme mokslininkai savo darbo kasdienybėje tarsi „išeina iš visuomenės“ ir laboratorijose vykdo mokslinius tyrimus, bet komunikacinės priemonės padeda jiems vėl sugrįžti į visuomenę ir suprantamai papasakoti visiems, ką jie veikia už laboratorijos sienų. Taip pasitelkę kinematografinės dokumentikos kadrus galime kurti atviresnę ir glaudesnę organizacinę kultūrą“, ‒ paaiškina docentas.

Naujausių technologijų įtaka organizacijų komunikacijai

Nufilmuoti ir įrašyti vaizdą bei garsą galima tikrai lengvai, o socialiniai tinklai ir kitos platformos užtikrina auditorijos prieinamumą.

„Galime prisiminti garsų kino kūrėją Joną Meką, kuris 6–7 dešimtmetyje filmuodamas dokumentiką leisdavo praeiviams pabandyti filmuoti kino kamera. Taip jis pradėjo formuoti tokią patirtį: įrašytas gyvenimas amžiams išlieka kaip realus faktas. Gyvename epochoje, kai saugome savo realybę vaizdo įrašuose ir nuotraukose. Atmintyje neišlaikome visų detalių, o vaizdo kamera, užrašydamas realų gyvenimą, tai gali padaryti“, ‒ sako doc. A. Gudauskas.

Vis daugėjant skaitmeninio turinio atsiras ir nauji metodai, kaip šį turinį tirti. Visa tai, kas įrašoma, leis ateities mokslininkams sukurti inovatyvius metodus, kuriais tiriant bus galima išsiaiškinti vykusius procesus, vertinti vyravusias madas, žmonių kalbą.

„Visi šie procesai atveria naujus horizontus ateities mokslininkams aprašyti ir įvardinti, koks būsiąs žmogaus portretas skaitmeninio amžiaus pradžioje. Šis supratimas – tai raktas į tobulėjimą. Medicinoje atliekant vis daugiau tyrimų ir geriau pažįstant žmogų įvyko proveržis ir pailgėjo žmonių gyvenimo trukmė. Mes darome proveržį komunikacijoje, nes galime vis geriau apibrėžti, kaip žmogus bendrauja ir ką gali pasiekti bendravimo būdu. Pavyzdžiui, skaitmeninės technologijos labai efektyviai teikia mums informaciją iš karo fronto linijų ir leidžia išgelbėti žmonių gyvybes bei užkardyti negatyvius procesus. Komunikacija pati savaime nėra nei bloga, nei gera, tai priklauso nuo to, kieno rankose ji atsiduria“, ‒ teigia docentas.

Dėstydamas VU Komunikacijos fakulteto studentams, mokslininkas skatina juos telefonais filmuoti ir užfiksuoti tai, ką jie mato aplinkui. Vėliau žiūrint užfiksuotus vaizdus prisiminimai tarsi vėl atgyja – kartais net spalvingiau nei atmintyje ar vaizduotėje.

„Šiandien žiūrint mirusių žmonių garso ir vaizdo įrašus jie tarsi sugrįžta ir kalba su mumis. Galima sakyti, kad tokiu būdu teoriškai persikeliame net į amžinybę“, ‒ sako docentas.