Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakultete įvyko konferencija „Ko reikalauja darbo rinka?“. Renginio tikslas buvo parodyti fakulteto studentams kokių informacijos ir komunikacijos specialistų šiais laikais ieško įvairios organizacijos ir taip pat akcentuoti, kad kvalifikuotų darbuotojų šioje srityje neretai trūksta. Konferencijos metu patirtimi dalinosi Lietuvos spaustuvininkų asociacijos (LISPA) projektų vadovė Rima Glušnienė, VU bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vincas Grigas, Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Irena Kasčiuškevičiūtė, Danske banko Komunikacijos departamento direktorius Dalius Morkvėnas, DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė.

Studentų praktika taps patrauklesne

Konferencija prasidėjo R. Glušnienės kalba, kurios metu buvo pristatytas organizacijos inicijuotas projektas „Spaudos ir leidybos studentų praktikos gerinimas“. Anot projektų vadovės, asociacija siekia, kad atėję į naują darbo vietą studentai galėtų savo gyvenimo aprašyme praktiką pateikti kaip realią darbo patirtį. Siekiant įsitraukti į darbo rinkas, praktikos reikia, tačiau į studentai neretai į jas žiūri neigiamai, kadangi įmonių vadovai juos dažnai sutinka abejingai. Projektu buvo siekiama, jog visos praktikoje dalyvaujančios šalys – studentas, aukštoji mokykla ir verslo įmonė – veiktų kaip lygiaverčiai partneriai. Buvo sukurtos praktinio mokymo metodikos, pagrįstos moderniais mokymo ir mokymosi metodais praktikų vadovams aukštosiose mokyklose, praktikų vadovams įmonėse ir studentams.

LISPA tinklalapyje yra speciali sistema, kurioje užsiregistravus tapusavyje gali komunikuoti minėtos šalys. Sistemoje pateikiami studentų sąrašai, praktikų laikotarpiai, praktikos vietų galimybės. Tokiu būdu vyksta lygiavertis ir teisingas dialogas. R. Glušnienė akcentavo, kad asociacijos veikla nesiekia pelno, todėl norėtųsi, kad dėl praktikos galimybių kreiptųsi motyvuoti studentai, kadangi spaustuvių, leidyklų įmonės suinteresuotos išugdyti atsakingus šių sričių profesionalus.

Reikalingos technologijų žinios

Tam tikros specialybės turi ir savo stereotipų. Turi jų ir bibliotekininkai. Šios srities darbuotojai neretai suvokiami kaip knygas paduodantys žmonės, kurie daug skaito. VU bibliotekos aptarnavimo skyriaus vedėjas V. Grigas teigia, kad žmonės nesuvokia, jog bibliotekininkas yra informacijos paslaugas teikiantis specialistas. Informacijos perdavimas yra sudėtingas procesas, kurio organizavimui reikalinga begalė įvairių specialistų. Informavimas davimas vartotojimui yra labai maža darbo dalis. „ Patarimas – pasidomėkite įstaigos veikla, ką ji veikia, kaip veikia. Įsitikinkite, kad jūsų žinios apie veiklą nėra 20 amžiaus vidurio“.

V. Grigas užsiminė, kad dažnai kalbama, jog ateityje bibliotekų neliks, kadangi informacija skaitmenizuojama, tačiau turinį organizuoti ir pateikti vistiek turi informacijos specialistas, todėl ateitis yra tik būsimų ekspertų intelekte. Šioje srityje dirbantys specialistai turi būti kūrybiški ir nuolat save ugdyti, atnaujinti žinias. Vertinami tie darbuotojai, kurie sugeba tobulinti esamas paslaugas, arba keisti į naujas. Pasak V. Grigo, Lietuvoje šiuo metu reikia specialistų, kurie plėtotų interaktyviojo žemėlapio idėją, bibliotekos paslaugų perkėlimą į išmaniuosius telefonus, elektroninių knygų naudojimą. Todėl itin svarbios yra naujausių technologijų žinios.

Pokyčių, anot Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorės I. Kaščiuškevičiūtės, esama ir archyvuose. Juose taip pat vykdoma modernizacija, vyksta skaitmeninimas. Technologijų ir informatikos žinios labai svarbios šios srities specialistams. Ji teigia, kad būsimųjų archyvistikos absolventų laukia valstybės archyvai ir savivaldybių institucijų skyriai, kurie užsiima dokumentų valdymu. Studentai turėt gerai išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius dokumentų valdymą. Reikalingas ir kitų institucijų teisės aktų, pavyzdžiui ministerijų, žinojimas. Reikėtų juos stebėti, kadangi aktai kartais taisomi, keičiami.

Žingeidumas nuo šios profesijos neatsiejamas. „Lietuvoje įstaigų reorganizacija yra dažna, be įstaigos istorijos žinojimo darbas su jos veiklos dokumentais yra sudėtingas. Į archyvą atėjęs studentas turėtų žinoti ir valstybės įstaigų istoriją“, – teigia I. Kaščiuškevičiūtė. Labai svarbus dalykas yra užsienio kalbų žinojimas. Pasak direktorės, tam tikruose archyvuose darbuotojui durys bus uždarytas jeigu jis nemokės rusų kalbos, kadangi didžioji dalis sovietinių laikų dokumentų parašyti rusų kalba. Pageidaujamas ir anglų, prancūzų, vokiečių kalbų žinojimas, kadangi didelė dalis dokumentų yra šiomis kalbomis. Todėl jų nežinojimas sukelia problemų.

Asmenybė – svarbu

Komunikacijos fakulteto absolventų paslaugų prireiks ir bankams. Danske banko Komunikacijos departamento direktorius D. Morkvėnas mano, kad šio fakulteto studentų pasirinktos specialybės yra perspektyvios, todėl daug šansų įsidarbinti pagal specialybę. Šiuo metu departamente dirba 400 žmonių, iš kurių 10 yra iš Komunikacijos fakulteto. Nuolat kviečiami motyvuoti, norintys praktikuotis studentai. „Mes norime padėti suprasti jauniems žmonėms, kas yra darbo rinka ir ko reikalauja darbdavys“, – teigia D. Morkvėnas. Anot direktoriaus, norintys dirbti pirmo arba antro kurso studentai dažnai neturi jokios darbo praktikos, todėl jie visada stebi kitus indikatorius, tokius kaip smalsumas, aktyvumas, savo nuomonės turėjimas, itin svarbus dalykas yra komunikabilumas, kadangi darbas yra paremtas bendravimu su žmonėmis, todėl reikia suprasti savo auditoriją, mokėti tinkamai ir aiškiai pateikti savo siūlomas idėjas.

Estetikos pojūtis, dėmesys detalėms yra itin svarbus, kadangi dirbama su įvairiomis pranešimo konstravimo programomis, todėl reikia mokėti jomis kurti tvarkingas, išbaigtas prezentacijas. Organizaciniai gebėjimai taip pat suteiks didelį pranašumą kitų atžvilgiu, kadangi, anot direktoriaus, tai daugiau įgimtos savybės. Kadangi tai yra komunikacijos departamentas, būsimas darbuotojas turėtų mokėti save pateikti kaip įdomią asmenybę. Netgi išsamiausią gyvenimo aprašymą su gausia patirtimi pateikęs žmogus gali netikti šiam darbui, kadangi dėl savo neišraiškingumo jis tiesiog nemokės patraukti auditorijos ir įtikinti.

Pageidaujamas operatyvumas

Konferenciją užbaigė tinklalapio DELFI vyr. redaktorė M. Garbačiauskaitė – Budrė, akcentavo, kad į  jų portalą dažnai žvelgiamą kaip į tvirtovę, į kurią neįleidžiami dirbti studentai, kadangi jie neturi praktikos. Esmė tame, kad studentų priėmimas portalui nenaudingas, kadangi darbo tempas yra labai greitas, nėra laiko jų ugdyti. Stebėdama buvusius ir esamus praktikos studentus redaktorė išvardijo bruožus, kurių reikėtų vengti dirbant žurnalistinį darbą. Intensyvumas redakcijoje didelis, todėl reikia operatyvumo, kurio jauniems žurnalistams dar vis trūksta. Studentai taip pat rašo per ilgus tekstus, siekia parodyti savo talentus, intelektą, todėl dažnai dirba neproduktyviai. Jie paprastai moka surinkti informaciją, tačiau negali iš jos išskirti svarbiausių detalių, esmingiausių citatų, sukurti gerų antraščių ir įžangų. Jaunatviškas maksimalizmas užgožia rūpinimąsi galutiniu skaitytoju. Juk skaitytoją tekstas turi sudominti.

Būsimieji žurnalistai taip pat turėtų skirti daug laiko lietuvių kalbos tobulinimui, kadangi tai yra pagrindinis žurnalisto darbo įrankis. Būtina išmanyti žurnalistiko etikos principus, taip pat teisę, kadangi tam tikrų įstatymų, tokių kaip visuomenės informavimo įstatymas, nežinojimas rašant straipsnius sukelia problemų. Ypač verta įsigilinti į nepilnamečių apsaugos, reklamos įstatymus. Žurnalistas taip pat turėtų būti savo srities profesionalas, todėl reikėtų gilintis į tam tikrą vieną sritį. Redaktorė teigia, kad geriausi DELFI politikos žurnalistai yra baigę Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą. Todėl šalia žurnalistikos studijų galbūt reikėtų studijuoti dar ir specializuotą sritį. Žurnalistų darbo rinkoje trūksta gerų kriminalistikos, mokslo, medicinos sričių žurnalistų. Vienas svarbiausių bruožų dirbant šį darbą yra aistra jam, kadangi atmestinai dirbantis, abejingas žmogus dirbs neoperatyviai, nenaudingai ir tiesiog bus labai sunku dirbti.