„Viskas labai greitai keičiasi – taip pat greitai turi keistis ir universitetų studijų programos“, – įsitikinusi žinių ir inovacijų vadybą Vilniaus universitete (VU) studijuojanti Rugilė Narvilaitė. Nors pati mergina negalvoja, kad galiausiai taps žinių ir inovacijų vadybininke, tačiau, jos manymu, studijos visada turi būti konkrečios, turėti aiškų pagrindą ir tikslą.

Pirmakursė tikisi studijų metu atrasti savą sritį, kurioje galės tobulėti, tačiau neatmeta galimybės, kad galiausiai gyvenimas nuves į visai kitą veiklą. Veikli mergina neįsivaizduoja, ką veiktų, jeigu nestudijuotų – juk universitete gaunamas ne tik išsilavinimas, o įsitraukus į studentų atstovybės veiklą ir kitas organizacijas atsiveria galimybės užsiimti įvairia veikla, papildančia ir praturtinančia studijas.

Kodėl pasirinkai šias studijas? Ar tai buvo dalykas, kurį norėjai studijuoti, ar iš anksto žinojai, kokia veikla nori užsiimti, ir studijos tapo keliu į tai?

Rinkausi iš labai skirtingų programų, tiksliai nebuvau nusprendusi, ko noriu. Norėjau, kad studijos būtų iš dalies kūrybiškos, tačiau susijusios su tiksliaisiais mokslais. Šioje programoje tai atrodė įmanoma, be to, tiesiog skambėjo įdomiai – kūrybinė veikla, komunikacija derinama su tiksliaisiais mokslais, programavimu ir t. t.

Studijuoju tik antrą semestrą, bet atrodo, kad studijos šiuos lūkesčius pateisina – vienu metu studijuojame kūrybiškumo ugdymą ir informacines technologijas, mokomės apie robotus, svetainių, mobiliųjų aplikacijų kūrimą. Šį pusmetį taip pat yra kūrybinių industrijų studijos ir programavimo pagrindai. Studijų dalykai skirtingi, bet susipina, derinasi.

Iš pradžių ketinau studijuoti kitur, mąsčiau apie užsienį, bet teta mane įkalbėjo pabandyti VU. Ji pati čia baigė tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijas, todėl labai ragino ir mane. Iš tikrųjų nesigailiu, labai smagu, kad VU yra toks didelis, įvairiapusis: daug fakultetų, daug studentų, daug skirtingų bendruomenių. Jautiesi visos tos didelės bendruomenės dalimi, toks pats svarbus, kaip ir kiti. Visada labai smagu, kai gali nuvažiuoti į kito fakulteto dienas ir nesijauti kaip pašalinis. Žinau, kad tai mano universitetas, kad esame viena didelė bendruomenė, ir dėl to man labai patinka studijuoti VU – jaučiuosi jo dalimi.

Žodis „vadyba“ dažnam gali asocijuotis su pilku, neįdomiu darbu. Ar ši studijų programa laužo tokį stereotipą?

Aš pati niekada neturėjau susidariusi stereotipinės nuomonės apie žodį „vadyba“. Į vadybos procesą įeina labai daug dalykų, nėra viskas pilka ir nuobodu. Juk daugybė daiktų, paslaugų, kuriomis naudojamės kiekvieną dieną, nebūtų atsiradusios, jeigu koks nors vadybininkas nebūtų jų sugalvojęs, pasiūlęs ir tinkamai pateikęs! Man vadyba niekada neatrodė nuobodus pasaulis, manau, kad vadybininkas yra žmogus, kuris dirba labai daug, tačiau apie jį šnekama mažai.

Kaip apibūdintum informacijos vadybą?

Informacijos vadyba yra procesas, kai tu gauni milžinišką duomenų bazę ir ją išskirstai, taip išsiaiškindamas, ką visa tai reiškia. Iš didžiulio pavienių duomenų kiekio išgauni informaciją, kurią kiti žmonės gali skaityti. Kiekvienas mūsų „Facebook“ click‘as yra tam tikri duomenys, kuriuos duomenų vadybininkai gali skaičiuoti, sisteminti. Iš to, kada ir kur buvome, kuo domėjomės, jie gali iš dalies nustatyti mūsų įpročius, nuspėti, kokį turinį mums pateikti, kad mes įsitrauktume, prisijungtume, pirktume.

Tai ganėtinai sudėtingas procesas, kuris leidžia iš jau prieinamų duomenų išgauti naują ir labai naudingą informaciją.

Dėstytojai, kurso kolegos, kiti studentai – kaip jie tave įkvepia?

Daug užduočių mums tenka padaryti savarankiškai, jos labai įdomios, tačiau auditorijoje jų niekaip neatliktum, be to, negalėtum iš jų pasiimti tiek daug. O kai tai atlieki individualiai ar drauge su kolegomis, mokymosi procesas iškart tampa kitoks, įgauni daugiau ir gilesnių žinių.

Man atrodo, kad po to santykis tarp tavęs ir kurso draugų, tarp tavęs ir dėstytojų atsiranda automatiškai. Dėstytojai leidžia tau mokytis ir suprasti pačiam, pateikti savo mintis įvairiais formatais. Kai pristatai savo idėjas, dėstytojas labiau pažįsta tave patį, geriau supranta tavo požiūrį į studijas.

Visi dėstytojai labai profesionalūs, jeigu reikia – visada padeda, taip pat pasiūlo įvairių veiklos galimybių už universiteto ribų. Jie žiūri į mus kaip į lygiaverčius žmones, kolegas, kaip į asmenis, kurie atėjo mokytis, ir tai jaučiama. Dėstytojų modernumas atsispindi pačiame studijų procese – šiandien kalbame apie informacijos vadybą, o anksčiau apie tai beveik nebuvo galvojama. Gyvename informacinėje visuomenėje – kas daugiau jos turi, tas ir laimi. Mes siekiame sužinoti, kaip informacijos gauti daugiau, kaip ją analizuoti ir sisteminti. Kasdien jaučiame, kad mokomės pagal modernią studijų programą, todėl natūralu, kad ir dėstytojai tokie: jau kažko pasiekę, bet matantys pasaulį tokį, koks jis yra šiandien.

Jeigu abiturientas tavęs paklaustų, kodėl verta studijuoti pagal šią programą – ką atsakytum?

Pasakyčiau, kad čia yra labai įdomu, kad šita programa yra nauja ir vis dar tobulinama, bet tai darant yra labai atsižvelgiama į studentų nuomonę. Aš pati tapau studentų atstove Žinių ir inovacijų vadybos studijų programos komitete, drauge su studijų skyriumi prisidėsiu ją tobulinant. Tai, kad yra daug žmonių, nusiteikusių ją stiprinti ir keisti, manau, yra tik privalumas. Kad tai nėra kažkada prieš 20–30 metų sukurta programa, metus iš metų kepanti vienodus studentus.

Senoji informologijos programa pasidarė nebeaktuali. Nuspręsta, kad reikia ją pakeisti – ir dabar mes studijuojame visiškai naujus dalykus, apie kuriuos išvis Lietuvos universitetuose dar nėra plačiai kalbama. Manau, tai yra didžiausias naujos programos privalumas.

Žinoma, baisoka stoti į tokias naujas studijas, tačiau manau, kad naudinga. Yra labai įdomu ir smagu mokytis tai, kas vyksta dabar ir yra iš tiesų aktualu šiandien. Jaunos programos privalumai visiškai nusveria minusus.

Kokią vietą kasdienybėje užima universiteto gyvenimas? Juk studijavimas – ne vien studijos?

Įsitraukiau į Studentų atstovybės fakultete veiklą, kitąmet būsiu rinkodaros koordinatorė. Ir dar, kaip minėjau, studijų programos komitete pradėsiu atstovauti žinių ir inovacijų vadybos studentams. Aš manau, kad svarbu įsitraukti į įvairias papildomas universiteto veiklas. Nors kitiems galbūt prioritetas yra darbas, tačiau tikriausiai viskas priklauso nuo žmogaus. Žinoma, už tai niekas nemoka, tačiau jeigu esi pasiryžęs atsisakyti piniginio atlygio, nereiškia, kad iš to nieko negauni. Gauni begalę žinių, patirties, susipažįsti su įvairiais žmonėmis.

Studentiškos veiklos yra labai naudingos – gali išbandyti labai daug sričių ir, jeigu kas nepavyks, per stipriai nenudegti kailio. Įsitraukus į įvairių organizacijų veiklą, savanorystę galima papildyti ir išbandyti universitete gaunamas žinias, nes dažnai atsiranda sąsajų su tuo, ką mokaisi kiekvieną dieną.