Lapkričio 29 – gruodžio 1 d. Druskininkuose vyks 10-oji Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojama konferencija DAMSS 2018 (Duomenų tyrybos metodai programų sistemoms).
Pirmą kartą šiame kasmetiniame mokslo forume yra numatyta mokslo ir verslo sekcija, kuri veiks antrąją renginio dieną. Ji bus skirta pasaulinėms IT tendencijoms aptarti, pasidalyti informacija ir patirtimi plėtojant naujas technologijas, padiskutuoti apie verslui kylančias mokslines problemas. Naujosios sekcijos įkūrimas – tai verslo ir mokslo atstovų abipusio poreikio paskatintas siekis išlikti aktualiems greitai kintančiame IT pasaulyje, kuriame mokslo ir verslo bendradarbiavimas tapo būtinybe.
Konferencijoje dalyvaus jaunesnės kartos mokslininkai, kurie papasakos apie savo mokslinės veiklos rezultatus ir galimybes juos pritaikyti versle. Vienas iš jų – dr. Jonas Kubilius, Masačusetso technologijos instituto ir Leveno katalikiškojo universiteto podoktorantūros stažuotojas, tiriantis dirbtinį intelektą. Savo pranešime J. Kubilius pasakos apie tai, kaip kuria modelius, kurie galėtų numatyti smegenų atsakus į žmonių elgseną, kai jie atlieka objektų klasifikavimo užduotis (t. y. kai reikia pasakyti, ar paveikslėlyje katė, ar šuo).
„Ar būtų įmanoma stimuliuoti smegenis, kad kiltų tam tikros norimos emocijos, mintys, potyriai – gan panašiai kaip „Matricoje“? Pavyzdžiui, ką reiktų daryti, kad žmogus pasijustų be galo laimingas? Kad jaustųsi prasmingai praleidęs laiką? Arba kaip pagelbėti depresija sergančiam pacientui be farmokologinių intervencijų? Jeigu galėtume sukurti tokį modelį, kuris tiksliai prognozuoja smegenų atsakus į bet kokius stimulus, tuomet, norėdami sukelti tam tikrą potyrį, galėtume, naudodamiesi tuo modeliu, surasti optimalų būdą stimuliuoti smegenis“, – apie savo tyrimą pasakoja mokslininkas.
J. Kubilius daugiausia dėmesio skiria regos sistemos modeliavimui, apie tai ir bus jo pranešimas DAMSS konferencijoje. Jis pasakos apie bleeding edge tyrimus giliojo mokymosi srityje ir sieks atkreipti dėmesį į nestandartinius mašininio mokymosi sprendimus, apie kuriuos verslas galbūt rečiau susimąsto.
Konferencijoje taip pat dalyvaus „Western Union Lietuva” vadovas Šarūnas Šuipis, kuris dalysis įmonės patirtimi, sėkmės istorijomis ir pamokomis diegiant ir plėtojant robotinio procesų automatizavimo sprendimus (RPA) įmonėje.
„Automatizacija organizacijose tik įsibėgėja. Daugumos technologinių tendencijų populiarumas iš pradžių auga pamažu, o paskui staigiai šauna į viršų. Tad jau labai greitai automatizacija bus plačiai diegiama ne tik „Western Union“, bet ir visose didesnėse organizacijose. Automatizavimas padeda efektyvinti procesus ir taupyti sąnaudas. Robotai leidžia kai kuriuos darbus atlikti greičiau, tiksliau ir efektyviau. Darbuotojams nebereikia dirbti nuobodžių ar monotoniškų darbų, tad jie gali imtis sudėtingesnių ir labiau motyvuojančių veiklų“, – pasakojo Š. Šuipis.
„Western Union“ šiuo metu yra automatizavę 33 verslo procesus, kuriuos atlieka daugiau nei 60 robotų. Nors tai tik nedidelė visų įmonėje atliekamų procesų dalis, tačiau dabar robotai atlieka maždaug 57 darbuotojų darbą. Š. Šuipio teigimu, „Wester Union“ svarbus bendradarbiavimas su aukštuoju mokslu – įmonė noriai dalijasi savo žiniomis ir praktika su Vilniaus universitetu, nes jai labai svarbu prisidėti prie būsimų automatizacijos algoritmų programuotojų ir RPA įrankius ir procesų analizę išmanančių studentų ugdymo.
Plenarinėje sesijoje „Business and Science Together“, be J. Kubiliaus ir Š. Šuipio, taip pat dalyvaus Rytis Bieliauskas, įmonės „CoinGate” technikos direktorius, kuris papasakos apie blokų grandinių technologijas, ir dirbtinio intelekto specialistė Ieva Jonaitytė iš UAB „Neurotechnology“, kalbėsianti apie gilaus mokymosi metodų galimybes vaizdų analizės uždaviniams spręsti.
DAMSS 2018 organizatoriai tikisi, kad naujoji mokslo ir verslo sekcija konferencijoje konsoliduos mokslo ir verslo atstovų pastangas judėti pažangos kryptimi ir prisidėti prie Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimo.
Komentarų nėra. Būk pirmas!