Spalio 22 d. Vilniaus universiteto Botanikos sode įvyko tradicinė VU Gamtos mokslų fakulteto (GMF) konferencija „Mokslas Gamtos mokslų fakultete“. Tai buvo jau šeštoji tokio pobūdžio konferencija. Pirmoji įvyko daugiau nei prieš dešimtmetį, 1999 metų rudenį. Šiemet konferencijoje buvo skaitomi ne tik plenariniai pranešimai, bet pateikta ir didelė stendinių pranešimų ekspozicija.

Po Botanikos sodo stogu

Sveikindamas  konferencijos dalyvius, VU GMF dekanas prof. habil. dr. Kęstutis Kilkus pasidžiaugė,kad fakultetui pavyko išlaikyti tempą ir pasiekti, jog  tokio pobūdžio konferencijos būtų rengiamos kas antrus metus. „Atsimenu pirmą konferenciją. Tada pranešėjai buvo vien katedrų vedėjai. Laikui einant konferencija jaunėjo, pranešimų tematika tapo margesnė“, – sakė K. Kilkus. Jis taip pat džiaugėsi, jog šiemet konferenciją, kuri tradiciškai vykdavo fakultete, sutiko priimti VU Botanikos sodas. „Buvome čia labai mielai sutikti šeimininkų“, – pabrėžė K. Kilkus.

Kalbėdamas konferencijos dalyviams ir svečiams VU Botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila išreiškė viltį, jog bendri renginiai su VU GMF sode vyks ir ateityje. „Tikiuosi, kad tai dar labiau suartins mus visus“, – sakė jis.

Vienas konferencijos organizatorių, prof. dr. Osvaldas Rukšėnas pabrėžė, jog prieš arba po kiekvieną tokį renginį fakultetas išleidžia knygą su konferencijos pranešimais. „Dabar mes planuojame įregistruoti atitinkamą periodinį tęstinį leidinį“, – žadėjo O. Rukšėnas. Pasak jo, tokio pobūdžio konferencija yra labai gera proga patiems Gamtos mokslų fakulteto mokslininkams pažiūrėti, ką daro jų kolegos. „Mūsų fakultetas yra įvairialypis. Pas mus po vienu stogu yra skirtingų mokslo sričių atstovai – biologai, geografai, geologai. Ši konferencija yra proga visiems sueiti į krūvą. Mes specialiai nedarome atskirų sekcijų tam, kad skirtingų mokslų atstovai galėtų pasiklausyti vieni kitų“, – pabrėžė O. Rukšėnas.

Pranešimuose – temų įvairovė

Konferencijoje „Mokslas Gamtos mokslų fakultete“ skambėjo pranešimai įvairiomis, apimančiomis platų gamtamokslių disciplinų spektrą, temomis. Prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas kalbėjo apie Kuršių nerijos kraštovaizdžio problematiką. Pasak jo, labai didelę, dažniausiai neigiamą  įtaką diskusijoms apie šios Lietuvos dalies dabartį ir ateitį daro trys keisti procesai: mistifikacija, sakralizacija ir politizacija. P. Kavaliauskas pabrėžė, jog Kuršių nerija yra unikali būtent kultūrinio kraštovaizdžio, žmogaus ir gamtos santykių joje, aspektu. Pranešėjas pažymėjo, jog Lietuvoje vyraujantis rūpestis ir nuogąstavimas dėl „Kuršių nerijos išsaugojimo“ dažnai būna perdėtas, nepamatuotai paniškas. Pasak P. Kavaliausko, žymiai didesnį rūpestį turėtų kelti Rusijai priklausančios Kuršių nerijos dalies likimas. „Kuršių nerija, kaip pasaulio paveldo vietovė, atsirado ir egzistuoja tik kartu su Karaliaučiaus sričiai priklausančia dalimi. Visos diskusijos vien apie lietuvišką marių dalį, dėl numatomos jos vystymo atitikties UNESCO reikalavimams nėra visavertės, nes neatspindi realios bendros padėties“, – sakė P. Kavaliauskas.

Dr. Arūnas Kleišmantas kalbėjo apie geologų indelį į brangakmenių pasaulį. Jo išsakytos tiesos turėtų nuliūdinti juvelyrinių dirbinių mėgėjus. „Mūsų planetoje yra apie 3700 skirtingų mineralų, o juvelyriniuose dirbiniuose, meno kūriniuose naudojama apie 300 brangiųjų, puošniųjų mineralų ir uolienų. Brangakmeniai ir juvelyriniai akmenys tūkstantmečiais žavėjo savo spindesiu, spalvomis, grožiu. Kiekviena dama svajoja apie papuošalą su spindinčiais brangakmeniais ir jį įsigijusi tikisi, kad jos papuošalas yra su natūraliais brangiaisiais akmenimis. Tačiau prekyboje vis rečiau aptinkama natūralių ir vertingų brangakmenių. Juos pakeitė dirbtinės, sintetinės medžiagos ar prastos kokybės  menkaverčiai juvelyriniai akmenys“, – sakė A. Kleišmantas. Jis pažymėjo, jog vertingus akmenis nuo nevertingu geriausiai sugeba atpažinti gemologijos – mokslo apie brangiuosius, juvelyrinius akmenis – specialistai.

Dr. Gritos Skujienės ir dr. Andriaus Petrašiūno paruoštame pranešime apie Vilniaus universiteto Zoologijos muziejų atsivėrė istorinė surinktos kolekcijos perspektyva. Pasak A. Petrašiūno, panašaus pobūdžio kolekcija pradėta formuoti iškart po universiteto įsteigimo. Anuomet kolekcijos eksponatai turėjo praktinę reikšmę –  jų tyrinėjimas studentams atstodavo darbą su vadovėliais, kurių tuomet paprasčiausiai nebuvo. VU Zoologijos muziejuje šiandien yra išlikę nemažai įdomių eksponatų. Tarp jų numanomai Vilniaus universiteto profesoriaus Johanno Georgo Adamo Forsterio, dalyvavusio 1772 – 1775 metų Džeimso Kuko ekspedicijoje aplink pasaulį, kolekcijos dalis.

Konferencijoje skambėjo ir daugiau įdomių pranešimų. Viena aptartų aktualijų buvo ir VU Biochemijos instituto Proteomikos centro galimybės, ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtros perspektyvos, ir Lietuvos klimato kaitos tendencijos, ir kitos nemažiau svarbios bei aktualios gamtos mokslų temos.