Kovo 18–19 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko tarptautinė konferencija „Lyčių lygybė tiksliuosiuose moksluose, technologijose ir inovacijose: progresas ir iššūkiai“. Ją organizavo asociacija „BASNET forumas“ kartu su partneriais: Vilniaus universitetu, Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos biochemikų draugija. Konferenciją globojo Seimo narė Aušrinė Armonaitė.

Renginyje buvo apžvelgta situacija siekiant lyčių lygybės moksle Baltijos šalių regione, aptarta pasiekta pažanga ir apsvarstyti spartaus mokslo vystymosi ir naujų technologijų nulemti iššūkiai mokslo visuomenei.

Konferencijoje buvo pristatytos naujos tendencijos ES lyčių lygybės moksle užtikrinimo politikoje ir aptartas šiuolaikinis požiūris į nevyriausybinių organizacijų svarbą kuriant, viešinant ir įgyvendinant mokslo politiką. Renginyje dalyvavo ir asociaciją „BASNET forumas“ sveikino Europos Parlamento narė dr. Laima Liucija Andrikienė, Europos Komisijos Mokslo ir inovacijų generalinio direktorato Įtrauklios visuomenės skyriaus atstovė Roberta Pattono, Baltijos parlamentinės asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Irena Šiaulienė, Lietuvos Respublikos Prezidentūros ir Seimo, Baltijos šalių Švietimo ir mokslo ministerijų ir Mokslo tarybų atstovai, glaudžiai bendradarbiaujančių su mokslininkių asociacija „BASNET forumas“ šalių – Prancūzijos, Norvegijos ir Latvijos – ambasadoriai ir ambasadų atstovai, Baltijos šalių mokslininkai, vykdantys šiai tematikai skirtus „Horizon 2020“ programos projektus.

Konferencijos diskusijose buvo atskleistas dalyvių ir jų atstovaujamų institucijų požiūris į lyčių lygybės moksle įgyvendinimą. Įvairių šalių mokslininkai pateikė siūlymus, kaip reikėtų skatinti lyčių lygybės įgyvendinimo moksle procesą. Europos Komisijos Mokslo ir inovacijų generalinio direktorato atstovė R. Pattono pristatė Europos Komisijos politikos, siekiant įgyvendinti lyčių lygybę moksle, strategiją, kurios pagrindiniai uždaviniai yra lyčių lygybės užtikrinimas sprendimų priėmimo lygmeniu.

Lyčių lygybės institucializavimo problemai spręsti rekomenduojama mokslo institucijose sukurti ir įdiegti Lyčių lygybės planus, kurių efektyvumas būtų nuolat vertinamas. Dr. Jolanta Reingarde iš Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) atkreipė dėmesį į tai, kad išaugęs darbuotojų poreikis informacinių ir komunikacijų technologijų, tiksliųjų, inžinerijos ir matematikos mokslų srityse nebus patenkintas vien darbuotojais vyrais. Norint patenkinti šį poreikį, reikia sudaryti palankias įsidarbinimo sąlygas šiose srityse išsilavinusioms moterims. Tačiau augant darbuotojų trūkumui, ilgėja darbo valandos. O tai lemia dar didesnį spaudimą moterims, kurios stereotipiškai turi suderinti darbą ir pareigas šeimai. Dr. Danguolė Rutkauskienė (Kauno technologijos universitetas) pabrėžė, kad svarbu mergaites motyvuoti domėtis informacinėmis ir komunikacijų technologijomis, tiksliaisiais, inžinerijos ir matematikos mokslais dar mokykloje. Tam reikia inovatyvių mokymo metodų.

Dr. Viktorija Vaitkevičienė pristatė iššūkius kuriant Lyčių lygybės planą Klaipėdos universitete. Ji paminėjo, kad dažnai moterys, apgynusios daktaro laipsnį, po motinystės atostogų negrįžta į akademinę veiklą. Taip prarandamos valstybės investicijos į šių moterų išsilavinimą. Viktorijos nuomone, problemą padėtų spręsti mentoriai, kurie parodytų grįžimo į mokslinę veiklą kelius po kelerių metų pertraukos.

Dr. Urtė Lina Orlova pristatė Vilniaus universiteto veiklą SPEAR projekte, kurio pagrindinis tikslas yra sukurti institucijos Lyčių lygybės planą. Vilniaus universitetas pirmasis tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų įsivertino lyčių lygybės situaciją pagal Lyčių lygybės liniuotę. Šis tyrimas pateikia ne „pliką“ statistiką, o į tyrimą įsitraukusios ir į klausimus atsakinėjusios universiteto bendruomenės dalies jauseną.

Dr. Thomas Berghöferis (fizikų tinklas GENERA) mano, kad įgyvendinant lyčių lygybę moksle reikėtų didinti tarptautinį bendradarbiavimą, nevyriausybinių organizacijų (tokių kaip „BASNET forumas“, Europos moterų mokslininkų platforma) ir profesinių tinklų vaidmenį.

Konferencijoje aptarti teigiami pokyčiai ne tik suvokiant lyčių lygybės tiksliuosiuose moksluose problemą, bet ir siekiant ją spręsti džiugina. Paminėta, kad Lietuva yra pasiruošusi struktūriniam pokyčiui mokslo institucijose – turi visą reikiamą įstatyminę bazę problemai spręsti organizacijose (Lygių galimybių, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymai, Darbo kodeksas). Tačiau yra dar ir čia ką nuveikti. Darbo kodekso nuostatoms įgyvendinti reikalingi papildomi poįstatyminiai aktai, reglamentuojantys rodiklius ir motyvavimo ar ignoravimo prevencijos priemones. Be to, lyčių lygybės įgyvendinimo specifika mokslo organizacijose turėtų būti apibrėžta Mokslo ir studijų įstatyme, kuris šiuo metu neatspindi lyčių lygybės įgyvendinimo reikalavimų viršenybę turinčiuose įstatymuose. Konferencijoje buvo pabrėžta nevyriausybinių organizacijų svarba keliant ir viešinant problemas, prisidedant prie mokslo politikos kūrimo ir lyčių lygybės įgyvendinimo mokslo institucijose. Asociacijos „BASNET forumas“ prezidentė doc. dr. Dalia Šatkovskienė mano, kad mokslo politikai, atsakingos už mokslinės veiklos organizavimą valstybinės institucijos ir mokslo organizacijų administratoriai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su mokslininkų organizacijomis, siekdami įgyvendinti lyčių lygybę moksle.

Tarptautinė konferencija buvo skirta Baltijos šalių asociacijos „BASNET forumas“ 10-mečiui pažymėti, asociacijos veiklai ir pasiektiems rezultatams apžvelgti. „BASNET forumas“ įsteigtas 2008 m. gruodį, siekiant tęsti veiklas, pradėtas VU koordinuoto FP6 projekto „Baltijos šalių bendradarbiavimo tinklas: Moterys tiksliuosiuose moksluose ir aukštosiose technologijose (BASNET)“ vykdymo metu. Asociacijos steigėjai – Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir tuometinis Teorinės fizikos ir astronomijos institutas. „BASNET forumo“ tikslai – skleisti ES lyčių lygybės įgyvendinimo politiką Baltijos šalių regione, skatinti jos įgyvendinimą mokslinių tyrimų institucijose, didinti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse dirbančių mokslininkių pasiekimų matomumą.

Konferencijos organizatoriai dėkoja konferenciją parėmusioms UAB „Termo Fisher Scientific Baltics“, UAB „Šviesos konversija“, Prancūzų institutui ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Daugiau informacijos apie konferenciją galima rasti čia.