Liepos 4–5 d. į Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (211 aud.) rengiamą tarptautinę mokslinę konferenciją „Istorija „iš apačios“: mikroistorijos prieiga Rytų Europos žydų istorijos tyrimuose“ rinksis įvairių kartų istorikai iš Lietuvos, Lenkijos, Izraelio, JAV ir Japonijos.

Šioje konferencijoje bus siekiama pristatyti ir aptarti būdus, kuriais besiplečiantis istorijos šaltinių  masyvas pildo ir plečia, o gal komplikuoja ar net meta iššūkį istoriniam žydų praeities Rytų Europoje tyrimui, jo perteikimui ir naujų perspektyvinių tyrimų krypčių atsiradimui.

„Pagrindinis dėmesys konferencijoje bus telkiamas į mikroistorijos prieigą, davusią pradžią ne tik istoriniam lokalių kasdienybės reiškinių reprezentavimui ir jų platesniam įkontekstinimui, bet ir gilesniam tokių išskirtinių iki tol mažai tirtų reiškinių kaip žmonių elgesys, įpročiai, įgūdžiai, emocijos, gyvenimo aplinka, vaikystė, išsilavinimas, kelionės patirtys supratimui. Mikroistorija pasakoja mažas paprastų žmonių istorijas ir leidžia suprasti daugumos visuomenės kasdienybę. Kartu ji formuoja metodologinę sistemą, leidžiančią derinti požiūrius, sutelkiant dėmesį į gerai dokumentuotus atvejus ir jų platesnį konceptualizavimą. Ši prieiga tinka ir gali būti taikoma skirtingų chronologinių laikotarpių socialinės ir kultūros istorijos tyrimams“, – sako viena konferencijos organizatorių prof. Jurgita Verbickienė.

Mikroistorijoje yra linkstama į konkrečių atvejų studijas – vieno asmens gyvenimo ir emocijų istoriją, kuri reprezentuotų tam tikros visuomenės grupės patyrimus, išgyvenimus ar pasirinkimus. Analizuojant vieno lokalaus įvykio detales gilinamasi į žmonių grupių elgesį, veiksmų motyvus.

Mikroistoriniai tyrimai nėra nauja tyrimų kryptis pasaulyje ir Lietuvoje. Jau ne vieną dešimtmetį šiuos tyrimus vykdantys mokslininkai akcentuoja mikroistorinės prieigos suteikiamas galimybes: mikrolygmens tyrimai gali atskleisti naujus vieno ar kito reiškinio aspektus; ši prieiga daug produktyvesnė nei atvejo analizė, nes dažnai leidžia atsakyti į „didžiuosius istorinius klausimus“. Ji taip pat sureikšmina veiksnumą (agency) ir padaro individą svarbiu istorinio pasakojimo objektu. Kitas neabejotinas mikroistorinės prieigos (tyrimų praktikos) privalumas yra tas, kad ji atskleidžia pažinimo ribas ir daug geriau nei makroprocesų analizė gali parodyti, kiek daug dar nežinome.

Žydų istorijos tyrimuose mikroistorinė prieiga nėra naujiena, bet Lietuvoje tokių tyrimų dar yra mažai. Mažas tokių tyrimų skaičius yra netgi dėsningas, nes apskritai žydų problematika Lietuvos istoriografijoje yra mažai ištirta (išimtis galėtų būti tik Holokausto tyrimai). Todėl geriausių pasaulyje specialistų atvykimas į Vilniuje vyksiančią konferenciją ir pasidalijimas patirtimi svariai prisidėtų prie šios problematikos tyrimų Lietuvoje plėtojimo.

Konferencijos rengėjai ir partneriai yra Vilniaus universitetas, Lietuvos istorijos institutas, Vokietijos istorijos institutas Varšuvoje ir Jeruzalės Hebrajų universitetas. Konferenciją iš dalies remia Lietuvos mokslo taryba.

Konferencijos programa