Dvi dienas vykusi tarptautinė mokslinė konferencija „Tarp eilučių: lingvistikos, literatūrologijos, medijų erdvė: TELL ME 2013“ auditoriją viliojo plačiu pranešimų spektru ir studentiškų audiovizualinių darbų peržiūromis. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF) auditorijose itin didelio palaikymo sulaukė ir studentų inicijuotas teatro internete projektas.

Mokslinė ir praktinė perspektyva

Tarptautinė mokslinė konferencija kūrybišku pavadinimu „Tarp eilučių: lingvistikos, literatūrologijos, medijų erdvė: TELL ME 2013“, arba tiesiog „TELL ME 2013“, į VU KHF sutraukė kalbos puoselėtojų, vertimo ir medijų žinovus bei entuziastus. „Tradicinių mokslinių konferencijų konceptą priartinome prie studentiškos auditorijos ir į savo sekcijas įtraukėme keletą praktinių pranešimų ir studentiškų audiovizualinių darbų peržiūrą. Toks sumanymas pasiteisino, nes kiekvienas konferencijos dalyvis tikrai surado sau įdomių temų, mokslinių pranešimų ir sėkmingų projektų pristatymų“, – teigia viena iš konferencijos organizatorių VU KHF Germanų katedros vedėja doc. dr. Danguolė Satkauskaitė.

Mokslininkai ir studentai iš Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sporto universiteto bei Mykolo Riomerio universiteto ir pranešėjai iš Ukrainos, Latvijos, Rusijos ir Didžiosios Britanijos pristatė savo mokslinius darbus ir diskutavo apie jų praktinio pritaikymo pavyzdžius.

Sudomino platus aktualijų spektras

„TELL ME 2013“ organizatorius maloniai nustebino gausi publika. Didžiausio susidomėjimo sulaukė „Vertimo strategijų ir iššūkių“ sekcija, kurioje daugiausia diskutuota vertimo ir kultūros temomis. Susirinkusieji aptarė konkrečiai kultūrai būdingų realijų vertimo ypatumus, tokius kaip tekstų ir subtitrų vertimą į arabų kalbą, arba sunkumus, kurie kyla, verčiant tradicinius ukrainietiškus oficialius kreipinius.
Kitose sekcijose buvo nagrinėjama televizijos reklaminio ir žurnalistinio teksto meninė raiška, elektroninės ir šnekamosios kalbos specifika. Kritiškai nagrinėtos ir teksto pragmatinės dimensijos, kūrybiškai gilintasi į retrospektyvinius kalbos tyrimus.

Antrąją konferencijos dieną „Lingvistinių kalbos suvokimo faktorių“ sekcijoje buvo gilinamasi į kritikos išraišką, rašant mokslinių knygų recenzijas, taip pat ne mažesnio susidomėjimo ir diskusijų sulaukė svečio iš Jungtinės Karalystės Leicester‘io universiteto pranešimas apie sąšvelnių vaidmenį moksliniame diskurse. Šiek tiek kitaip buvo pažvelgta ir į šnekamąją bei formaliąją kalbą – šįkart iš sociofonetinės perspektyvos. Tuo tarpu svečiai iš Latvijos analizavo kalbą ne kaip komunikacijos priemonę, o pabrėždami jos tęstinį aspektą, procesą.

Abi konferencijos dienas organizuota studentiškų audiovizualinių darbų peržiūra. VU KHF studentų itin mėgstamas kino kritikas Gediminas Jankauskas džiaugėsi darbų originalumu ir kūrėjų išmone. „Prašau į šiuos darbus pasižiūrėti kūrybiškai, neteisti, o tiesiog mėgautis jais, nes tai – maži meno kūriniai, kuriuos su malonumu ištraukiau iš savo stalčiaus ir dalinuosi. Kai kurie iš jų nė kiek nesusileidžia ir į įvairius kino apdovanojimus pretenduojantiems studentų darbams“, – tvirtino G. Jankauskas ir vylėsi, jog tokia studentiškų audiovizualinių darbų peržiūra taps tradicine.

Gimė teatras internete

Iš studentiškos iniciatyvos gimęs ir jau pirmuosius žingsnius žengiantis projektas „Teatras Online“ konferencijos dalyvių sutiktas itin džiugiai. Šiuo projektu VU KHF Kultūros vadybos bakalaurantai ir anglų kalbotyros magistrantai Nacionaliniame Kauno dramos teatre rodomus spektaklius perkelia į internetinę erdvę. „Spektakliai nufilmuojami, techniškai apipavidalinami, jiems sukuriamas anonsinis vaizdo klipas, viskas įkeliama į elektroninę erdvę. Anglų filologai šiuos spektaklius subtitruoja su specialiai filmų ar kitų audiovizualinių darbų subtitravimui skirtomis programomis. Taip lietuviškas spektaklis tampa prieinamas ir patrauklus užsienio žiūrovui“, –  šio projekto etapus vardija projekto bendraautorė, IV kurso kultūros vadybos studentė Kristina Žiogaitė.

„Idėja nauja ir, mes manome, verta dėmesio. Pasižiūrėję mūsų filmuotus ir anglų filologų subtitruotus spektaklius internete, žmonės dar ir susidomės, o tai paskatins juos apsilankyti Nacionalinio Kauno dramos teatro spektakliuose“, –  sakė viena iš projektą pristačiusių kultūros vadybininkių Agnė Rapulskytė.

Paskaita apie lietuvių gestų kalbą

Ko gero, didžiausio susidomėjimo sulaukė penktadienio paskaita apie gestų kalbą. Tai vienintelis konferencijos pranešimas, skaitytas ne lietuvių ir ne anglų, o lietuvių gestų kalba. Pranešėjas Arūnas Brazinskas savo gimtąja lietuvių gestų kalba atskleidė šios kalbos ypatumus, o kolegė Ramunė Leonavičienė viską vertė į mums įprastą lietuvių kalbą.

Po šio pranešimo pasipylė gausūs klausimai ir diskusijos. Ir, nors lietuvių gestų kalba yra visos Lietuvos turtas, vis dėlto labai nedaug girdinčiųjų ją moka, o tai turbūt pagrindinė kliūtis didesnei klausos negalią turinčių žmonių integracijai.

Lietvių gestų kalba tarpusavyje bendraujantys Lietuvos kurtieji atskleidė, jog žinių ar kai kurių filmų vertimas į gestų kalbą susikalbėjimo nepalengvina, kadangi matomas vertimas – tai tik kalbos kalkės. Pažodinį vertimą reikia dar kartą adaptuoti į lietuvių gestų kalbą, o tai apsunkiną informacijos suvokimą.

Klausytojai taip pat domėjosi, kur galima išmokti gestų kalbos, ar sunku išmokti užsienio gestų kalbos, su kokiais sunkumais tenka susidurti kasdieniniame gyvenime ir kaip tai būtų galima išspręsti. Arūnas Brazinskas rekomendavo pasidomėti institucijomis, kurios suteikia informacijos apie gestų kalbą, tokiomis kaip surdologijos centras ar gestų kalbos vertėjų centrai. Paklaustas, ar sunku išmokti užsienio gestų kalbą,  A. Brazinskas teigė, kad tai priklauso nuo paties individo imlumo kalboms.

Konferencijos dalyviai džiaugėsi puikia programa, o svečiai iš užsienio universitetų – organizatorių svetingumu ir nuoširdžiu rūpesčiu. Konferencijos sumanytoja ir pagrindinė organizatorė Jurgita Astrauskienė išdavė, kad iš tiesų planavo žymiai mažesnę konferenciją, bet toks didelis dalyvių iš Lietuvos ir užsienio susidomėjimas rodo, kad konferencija labai reikalinga ir turėtų tapti tradicine. Džiaugdamasi sėkmingais darbo rezultatais ir dėkodama II ir I kurso Anglų kalbotyros magistrantams už pagalbą, Jurgita šypsojosi – „Manau, viskas viršijo mūsų lūkesčius“.