Sugijus mėlynėms, nubrozdinimams, įdrėskimams, išgaravus šampanui, kurio taures kėlė už savo krikštą, mamoms autobusu perdavę skalbti „forto trasos pelke smirdinčius apdarus“, bet vis dar širdyse jausdami keistą palaimą VU KHF pirmakursiai suprato, koks tas tikrasis krikštynų „baisumas ir šlykštumas“. Spalio 15 d., studentų atstovybės palaiminti, jie tapo tikrais fuksais.

Dėdė Jurgis iš „InCulto“, vakare koncertavęs pašėlusiems fakulteto naujokėliams, žavėjosi simpatingosiomis KHF merginomis ir apskritai pavydėtina publika. Pirmakursiams pasakė: „Dabar darykit, ką tik norit, bet visuomet žinokit, kad esat už tai atsakingi.“

Tikėkimės, kad fuksai, tapę visateisiais studentais, nesurimtės. Juk visada būtina prisiminti savyje slypintį vaiką, kuris kartais išties gluminančių problemų nesupranta, manydamas, kad jų tiesiog nėra! Privalu ir dažniau juoktis, tiesiog neleisti dienai praeiti be juoko. Vaikščioti į atrakcionų parkus, Keistuolių koncertus, žiūrėti juokingus ar kartais net kvailus filmus, žaisti linksmus žaidimus, dėlioti dėliones, spalvinti. Daryti tai, kas atrodo juokinga! Juk dabar patys tie metai, kai išties mes, studentai, galim viską, ir tegu nieks nežiūri kreivai. Pasiteisinsim: „jaunystė – kvailystė!“ Kurį laiką taip elgęsi, prisiminsim Jurgio Didžiulio linkėjimą – darom tai, kas šauna į galvą, žinodami, kad už viską esam atsakingi.