Vilniaus universitete įkurtas Kriminologinių studijų centras. Tai bendras VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir Bendrosios psichologijos katedrų, VU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros ir valstybės mokslo įstaigos Teisės instituto kūrinys vykdant ES struktūrinių fondų remiamą projektą „Tarpkryptinės plečiamosios kriminologijos studijos Vilniaus universitete” (projektas vykdomas 2006-2008 m.).

Pagal tą patį projektą sukurtos ir jungtinės tarpkryptinės plečiamosios kriminologijos magistrantūros studijos. Be to, per dvejus projekto vykdymo metus buvo nuolat organizuojami dėstytojų ir mokslininkų tyrėjų dalykiniai vizitai į ES šalių mokslo ir studijų institucijas, doktorantų stažuotės.

Projekto rezultatas – Kriminologinių studijų centras

Vykdomam projektui vadovavo VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorius Aleksandras Dobryninas. Jis teigiamai įvertino pasiektus projekto rezultatus. „Šis projektas atskleidė visiškai naujas akademines galimybes Lietuvoje. Baigę studijas studentai galės dirbti kaip sociologai, kaip psichologai ar kaip teisininkai, bet kartu pagal savo kompetenciją jie bus dar ir kriminologai. Jie galės dirbti teisėsaugos institucijose, policijos analitiniuose skyriuose, Vidaus reikalų ministerijoje, taip pat bausmių atlikimo sistemoje, įvairiose nevyriausybinėse organizacijose”, – teigia A. Dobryninas.

Pasak projekto vadovo, pagrindinė Kriminologinių studijų centro veikla bus tiriamoji. A. Dobryninas pabrėžia, kad visuomenė dar nemoka kalbėti apie nusikaltimų problemas. „Manoma, kad nusikaltimo kontrolė ir prevencija nereikalauja specialaus išsilavinimo ir dėl to mes arba darome daug klaidų, arba nefiksuojame tų problemų”, – apgailestauja jis. Jam pritaria ir Teisės instituto direktorius Algimantas Čepas: „Savo baudžiamąją politiką mes dažniausiai formuojame remdamiesi ne žiniomis, o pojūčiais.”

A. Dobrynino manymu, apie nusikaltimus reikia kalbėti platesniame kontekste. Pradėti su visuomene dialogą apie nusikaltimų problemas – tai vienas iš Kriminologinių studijų centro uždavinių. „Manau, kad mums teks savotiškai vykdyti viešųjų ryšių ir viešosios edukacijos funkciją. Demokratinė pilietinė visuomenė turi būti labai gerai informuota apie savo saugumo sąlygas”, – tvirtina A. Dobryninas. Jo teigimu, planuojama centro veikla gali padėti pagerinti Lietuvos baudžiamosios politikos kokybę.

Unikalių studijų pavyzdys

Su Kriminologinių studijų centro veikla susijusios ir kelios programos, kurias gali pasirinkti studentai. Pirmiausia tai kriminologijos atšaka teisės studijose. Taip pat yra dvi magistrinės programos – sociologijos kriminologija ir psichologijos kriminologija. Pastaroji programa nauja, ji įvedama nuo šių metų.

A. Dobryninas pabrėžia, kad reikalavimai norintiems stoti į psichologijos kriminologijos magistrantūrą gana griežti. Viena iš sąlygų – studentas, pretenduojantis į šias studijas, turi būti įgijęs psichologijos bakalauro laipsnį. Mažiau reikalavimų yra stojant į jau penkerius metus veikiančią sociologijos kriminologijos programą. Pasak A. Dobryninio, pageidautina, kad studentas, pretenduojantis į šias magistro studijas, turėtų sociologinį išsilavinimą, tačiau nebaisu, jeigu studentas tokio išsilavinimo ir neturi. Įstojus jam tiesiog teks išeiti išlyginamųjų studijų kursą. Į abi magistrantūros programas planuojama priimti po 10 studentų.

Projekto vadovas mano, kad rinktis minėtas studijas tikrai verta. „Europoje kriminologijos edukacijos sritis tampa vis populiaresnė. Galima tikėtis, kad panašiai bus ir pas mus”, – tvirtina A. Dobryninas. Jo kolega A. Čepas pabrėžia tokių studijų unikalumą. „Sociologijos, psichologijos ir teisės mokslai sujungiami į vieną kriminologijos bloką – toks modelis vos ne vienintelis Europoje”, – teigia jis.

Įgyvendinant projektą pavyko žengti žingsnį ir į tarptautinį lygį. Projekto dalyviai pabrėžia, kad prie jo įgyvendinimo prisidėjo Europos nusikaltimų kontrolės ir prevencijos institutas prie Jungtinių Tautų (HEUNI). Projekto dalyviams pavyko užmegzti ryšius su kitomis akademinėmis institucijomis ir jų atstovais iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų. Šių institucijų ekspertai konsultavo Lietuvos specialistus kuriant tarpdalykines studijų programas, dalijosi patirtimi rengiant metodinę medžiagą.