Nuo regioninių kultūros centrų iki šiuolaikinio meno galerijų, puoselėjančių ryšius su pasaulinio garso menininkais – kultūros darbuotojų reikėjo ir reikės. Pandemija parodė, kad visavertiškam gyvenimui tiesiog būtinos kultūrinės ir turistinės veiklos. Viena iš meno vadybos magistrantūros studijų programos kūrėjų, dėstytoja, meno vadybos vadovėlio bendraautorė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorė Virginija Jurėnienė neabejoja, kad, siekiant užtikrinti profesionalaus ir mėgėjiško meno sklaidą visoje Lietuvoje, specialistams neišvengiamai teks įvaldyti ne tik klasikinius, bet ir vis naujesnius įrankius bei principus.

Užmegzti ryšį su jaunimu – aktualiomis rinkodaros priemonėmis

„Manau, kad profesinėje srityje geras rinkodaros priemonių išmanymas vienodai svarbus tiek kultūros srities atstovui, tiek nuomonės formuotojui. Kultūros ir meno srityse dirbančių nuomonės formuotojų labai reikia. Juk šiuolaikinė visuomenė yra vaizdo visuomenė, tad kiekviena meno, kultūros organizacija galėtų pasvarstyti ir apie šią rinkodaros priemonę. Teigčiau, kad tai labai paveikus būdas jaunimui pritraukti, užmegzti ryšį“, – sako prof. V. Jurėnienė. Pasak jos, dažnai meno vadybos studijas renkasi meno ar kultūros vadybos profesionalai, kurie jau turi patirties, tačiau siekia gilinti žinias šioje srityje. Jie mokosi internetinės rinkodaros metodų ir priemonių, jų pritaikomumo skirtingoms auditorijoms. Idealu, kai srities profesionalas geba per savo veiklą formuoti sekėjų ratą, dalintis žiniomis apie savo atstovaujamą sritį. Tad toks specialistas, kaip ir geras nuomonės formuotojas, yra ir geras integruotos rinkodaros priemonių žinovas, išmanantis rinką ir jos žaidimo taisykles.

Tarpdiscipliniškumas – būtinas geram specialistui

„Tarpdiscipliniškumas XXI a. yra būtinas. Juk didžiulis privalumas, kai išmanai dvi sritis, t. y. ne tik meną, bet ir jo vadybą. Tai jau meistro požymiai rinkoje“, – sako prof. V. Jurėnienė. Ji neabejoja, kad šioje srityje būtina ir mokslo bei kūrybinės praktikos sintezė: „Juk, kaip žinome, šiuolaikiniame mene yra įvairių mokslų simbiozė. Pavyzdžiui, yra biomenas, kuris remiasi biologijos ir genetikos mokslais. Užsienyje šios srities menininkai gina disertacijas biologijos ar genetikos srityse. O kur dar žemės, skaitmeninis menas ir t. t.“, – dėsto profesorė. Ji neabejoja, kad visi studijų programos dalykai ugdo ir tokias praktines kompetencijas kaip kolektyvizmas ir atsakomybė už bendrą rezultatą: „Čia ir derybiniai gebėjimai ugdomi, ir savo nuomonės ne tik turėjimas, bet ir gebėjimas ją argumentuotai pasakyti. Juk kritinio mąstymo išugdymas ir išsiugdymas yra labai svarbus XXI a. kūrybingos asmenybės bruožas.“

Realias patirtis perteikia srities profesionalai

„Nuo XVIII a. buvo pripažinta, kad mokslas ir praktika turi būti bičiuliai, t. y susieti vienas su kitu. Toks principas meno vadyboje ir veikia. Atskiros srities profesionalas, skaitydamas paskaitas, atskleidžia vadybos subtilybes, analizuodamas tos organizacijos veiklą, vadybą ar tarptautinius turus, meno kūrinių rinkas ir t. t. Verta paminėti prof. Virginijos Vitkienės, prof. Egidijaus Stanciko, dr. Deimantės Dementavičiūtės-Stankuvienės, Arvydo Žalpio, Justrino Krėpštos, Tomos Monginės skaitytas ir dabar kai kurių skaitomas įvairias meno vadybos ir įvairių sričių paskaitas. Šiemet meno ekonomikos paskaitas skaitė prof. Christian Frattima iš Milano. Jis ne tik kultūros ekonomikos žinovas, bet ir dirigentas, muzikologas, baroko orkestro „Coin Du Roi“ meno vadovas. Yra dėsčiusios ir dvi šios programos absolventės: Milda Mitkutė mokė studentus verslumo ypatumų, o Gintarė Žaltauskaitė – meno komunikacijos subtilybių. Meno vadyboje noriai dėsto ir partnerystės profesoriai. Tokios pareigos rodo, kad specialistas yra profesionalas, dirbantis rinkoje ir įgijęs mokslų daktaro laipsnį“, – paaiškina profesorė.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorė Virginija Jurėnienė

Studentų darbai įvertinti nacionaliniu lygmeniu

„Meno vadybos studentai yra labai kūrybingi ir reiklūs. Pasirinktą problemą dažnai analizuoja siekdami darbo originalumo ir temos naujumo atskleidimo. Galime džiaugtis, kad kiekvienais metais yra studentų, kurie gilinasi į meno vadybos subtilybes ir dalyvauja Lietuvos mokslų tarybos skelbiamuose studentų tyrimų vasaros metu konkursuose.“ Prof. V. Jurėnienė didžiuojasi, kad studentai su pasirinktu darbo vadovu noriai rengia vasaros mokslinio projekto paraiškas ir dalyvauja konkurse: „Labai džiaugiuosi, kad kelerius metus iš eilės vadovauju studentų tyrimams vasarą ir jų gauti rezultatai puikiai buvo įvertinti ekspertų. Paminėčiau Dovilės Stirbytės-Peseckienės, Rugilės Navickaitės darbus, kurie buvo apdovanoti Lietuvos mokslo akademijos diplomais ir premijomis už geriausius (2020 m. ir 2022 m.) Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus socialinių mokslų srityje.“

Tradicinio meno vadybos poreikis nemažės

Nors kultūros produktai (muzikos įrašai, filmai, knygos, žaidimai, žiniasklaidos projektai) yra skaitmenizuojami ir keičiasi jų sklaidos ir pardavimo būdai, mokslininkai nesibaimina, kad tradicinio meno vadybos poreikis sumažės: „Jaunos mokslininkės Skaistės Jurėnės šiemet apgintoje socialinių mokslų disertacijoje yra įrodyta, kad, nepaisant skaitmeninio meno paplitimo, išliks tradicinis menas ir jo vadybos subtilybės. Tačiau abiejose srityse reikės vis daugiau kūrybiškumo, kad pritrauktų ir įtrauktų vartotoją į jų siūlomų produktų vartojimą, – pasakoja prof. V. Jurėnienė. – Šiuo metu su meno vadybos absolvente Daiva Masaityte gilinamės į improvizacijos galimybes kūrybinių industrijų vadybos srityje, o su kita absolvente Neringa Grigariene – į tvaraus dizaino rinkodaros subtilybes. Abi absolventės turi planų tęsti studijas doktorantūroje. Tai ir mano, kaip mokslininkės, misija paskatinti meno vadybos absolventus žengti mokslininko keliu.“

Dirbtinis intelektas – tik dar viena darbo priemonė

Prof. V. Jurėnienė netiki, kad dirbtinis intelektas gali tapti konkurentu meno vadybos specialistams: „Tai kūrybinis darbas, nuolat kintantis, reikalaujantis vis kitokių, naujų sprendimo būdų. Pagalvokite apie NFT meną. Jis jau buvo pasiekęs žydėjimą, o dabar? Tai čia turbūt ir yra atsakymas. Dirbtinį intelektą reikia vertinti ir meno vadybos srityje, bet gal jis gali didesnį vaidmenį vaidinti tik meno rinkoje, pavyzdžiui, pasauliniuose ir nacionaliniuose meno aukcionuose kaip asistentas. O meno rinkoje pakeisti žmogų – tikrai ne. Todėl galiu bent šią dieną garantuoti, kad meno vadybininkas turės ne tik duonos ateityje, bet ir organizuos renginius žmonėms. Juk, kai atsirado žmogus, atsirado šokis, piešinys, vėliau įvairūs ritualai ir pan. O kas tai? Ar ne menas? Ar ne jo vadyba?“ – tęsia mintį profesorė neabejodama, kad vienokia ar kitokia forma šios srities profesionalai išsaugos savo vertę darbo rinkoje.