Baigiantis metams turbūt dažnas iš mūsų linkęs juos apmąstyti, ypač pasidžiaugti nuveiktais darbais ir jų rezultatais. Vilniaus universitetas, šiemet minėjęs 435-uosius gyvavimo metus, irgi ne išimtis. Pateikiame 14 svarbesnių ir įsimintinesnių Vilniaus universiteto 2014 m. įvykių.

1. Vilniaus universiteto palydovas „LituanicaSAT-1“ vasario 28 d. išskrido į kosmosą. Gegužės 21 d. visuomenei pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso, padaryta orbitoje skriejančio vieno pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“. Pristatyme dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2. Sausio 24 d. VU bibliotekoje saugomą Prezidentinę kolekciją papildė unikalus istorinis albumas apie Baltijos valstybes „Terra Mariana“. Jo faksimilę VU bibliotekai perdavė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

3. Vasario 4 d. Lietuvos mokslų akademijoje paskelbti 2013 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai. Penkios iš septynių mokslo premijų atiteko Vilniaus universiteto mokslininkams. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje apdovanoti prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė ir prof. dr. Arūnas Sverdiolas. Fizinių mokslų srityje apdovanoti habil. dr. Pavelas Bogdonavičius, habil. dr. Gediminas Gaigalas ir dr. Alicija Kupliauskienė, prof. habil. dr. Eugenijus Butkus ir prof. habil. dr. Sigitas Tumkevičius. Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje Lietuvos mokslo premiją pelnė dr. Aurelija Žvirblienė.

4. Balandžio 23 d. LR Prezidentūroje pagerbti geriausių praėjusiais metais apgintų disertacijų autoriai. Iš trijų laimėtojų – du VU jaunieji mokslininkai. Geriausia humanitarinių ir socialinių mokslų disertacija pripažinta Deimanto Valančiūno (OC) disertacija „Tapatybės konstravimas Britanijos ir Indijos kine: pokolonijinis aspektas“, geriausios fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų disertacijos autorius – Patrikas Ščajevas (TMI).

5. Gegužės 6 d. Seimas patvirtino naująją Vilniaus universiteto statuto redakciją, sudarydamas sąlygas suformuoti VU valdymo organus pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Liepos 1 d. į pirmąjį posėdį susirinko naujos kadencijos VU Senatas. Jo pirmininke slaptu balsavimu išrinkta prof. dr. D. Pociūtė-Abukevičienė. Gruodžio 16 d. naujosios VU Tarybos nariai perskaitė ir pasirašė įsipareigojimą seniausiai šalies Alma Mater. Tą pačią dieną Tarybos pirmininke išrinkta Ingrida Šimonytė.

6. Birželio 17 d. Filologijos fakulteto Aisčių menėje pristatyta 10 litų kolekcinė (proginė) aukso moneta iš serijos „Lietuvos mokslas“, skirta baltistikai. VU nuo XX a. septintojo dešimtmečio garsėja kaip pasaulinis baltistikos centras.

7. Birželio pabaigoje Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba Medicinos fakulteto profesorių Dainių Pūrą išrinko naujuoju JT specialiuoju pranešėju dėl paramos visuotinei teisei į aukščiausius siektinus fizinės ir protinės sveikatos standartus. Pirmą kartą istorijoje šią aukštą poziciją Jungtinėse Tautose užima Lietuvos atstovas.

8. Rugsėjo 1 d. Vilniaus universitetas iškilmingai atidengė atnaujintą K. Donelaičio paminklą iš bronzos. Paminklo originalas dabar stovi VU Kauno humanitariniame fakultete.

9. Rugsėjo 26 d. Lietuvoje viešėjo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) delegacija, vadovaujama CERN generalinio direktoriaus prof. Rolfo Dieterio Heuerio. Delegacija lankėsi Vilniaus universiteto Lazerių tyrimų centre. Svečias skaitė viešą paskaitą, lankėsi Šv. Jonų bažnyčios varpinėje, susitiko su l. e. p. VU rektoriumi prof. habil. dr. Jūru Baniu. Lietuvos mokslininkai su CERN nuosekliai bendradarbiauja nuo 1993 m., kai Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkai buvo pakviesti prisidėti prie CERN vykdomų mokslinių tyrimų.

10. Lapkričio pradžioje Singapūre vykusioje 28-ojoje Tarptautinės fundamentinės ir taikomosios fizikos sąjungos (The International Union of Pure and Applied Physics – IUPAP) generalinėje asamblėjoje VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriaus pavaduotoja habil. dr. Gražina Tautvaišienė išrinkta šios sąjungos viceprezidente ir Astrofizikos komisijos pirmininke.

11. Gruodžio pradžioje Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkai dr. Gintautas Tamulaitis, Miglė Kazlauskienė, dr. Elena Manakova, dr. Česlovas Venclovas ir prof. dr. Virginijus Šikšnys kartu su kolegomis iš Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos bakterijose surado molekulines „žirkles“. Šis atradimas sukuria prielaidas universalių programuojamų molekulinių RNR „žirklių“ konstravimui. Rezultatai publikuoti prestižiniame žurnale „Molecular Cell“ (žurnalo cituojamumo rodiklis ~14).

12. Gruodžio 19 d. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre duris atvėrė nacionalinės ir tarptautinės prieigos daugiafunkcinis itin trumpų impulsų lazerinis kompleksas „Naglis“. Jame sukurtas ir sumontuotas pats galingiausias lazeris Lietuvoje. Penkerius metus kurtas kompleksas yra integrali Saulėtekio slėnio infrastruktūros dalis.

13. Šiemet žurnale „Nature“ iš viso pasirodė keturios VU mokslininkų parengtos publikacijos.

14. VU mokslininkai ir tyrėjai šiais metais įsteigė šešias įmones: UAB „Bioanalizės sistemos“, UAB „Eteronas“, UAB „NanoAvionika“, UAB „Ubique calculus“, UAB „Lokacijos sistemos“ ir „Platelet BioGenesis Inc.“ (su partneriais iš JAV institucijų).

Kiekviena diena nenuspėjama ir visko numatyti į priekį neįmanoma, tačiau kai ką prognozuoti galima jau šiandien.

• Kitais metais neabejotinai turėsime 85-ąjį Vilniaus universiteto rektorių, kurį vasarį turėtų rinkti Taryba.

• Planuojama baigti Jungtinio gyvybės mokslų ir Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centrų statybas.

• Rugsėjį paskelbtame pasaulio universitetų reitinge „QS World University Rankings“ Vilniaus universitetas pakilo į 551–600 vietą. Belieka tikėtis, kad 2015-aisiais šoktelsime dar aukščiau ir pateksime tarp 500 geriausių pasaulio universitetų.