Vasario 5 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultete (VU TF) vyko jau tradicinė penktoji „Teisės mokslo pavasario“ konferencija „1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybės aktas: valstybingumo atkūrimas Baltijos ir Rytų Europos kraštuose“.

Šiais metais konferencija buvo skirta paminėti šimtąsias valstybės atkūrimo metines, ją organizavo Viešosios teisės katedra. Pranešimus skaitė Vilniaus, Latvijos, Talino, Baltarusijos, Lodzės ir Ukrainos Koreškovo universitetų atstovai. Konferencijos metu VU TF alumnė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė artėjančio Lietuvos šimtmečio proga TF padovanojo 1918 m. vasario 16 d. akto faksimilę.

Mokslininkai savo pranešimuose atskleidė, kad kiekvienas nepriklausomybės aktas yra savitas, pabrėžiantis savo valstybės išskirtinumą ir tuometinę šalies situaciją. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje net nėra konkrečiai pasirašytų nepriklausomybės aktų.

„Estijoje kelias dienas iš eilės norėta skelbti manifestą, tačiau vis nepavykdavo, nes, pavyzdžiui, nors 1918 m. vasario 22 d. Tartu miestas buvo laisvas, bet bolševikai buvo užtvėrę kelią ir į miestą nebuvo galimybės patekti. Todėl manifestas buvo perrašomas ant plono popieriaus, slepiamas batuose ir saugumo dėlei niekas jo nepasirašinėjo. Taigi vasario 24 d. manifestą tik išklijavo mieste, o vasario 25 d. pranešė, kad nepriklausomybė paskelbta vasario 24 d.“, – pasakojo profesorius  Peeteris Järvelaidas.

VU TF profesorius Jevgenijus Machovenko atkreipė dėmesį, kad 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Statutų ir tų laikų įstatymų leidybos tęsinys, tad galima įžvelgti LDK tradicijos tęstinumą.

Docentas Vaidotas Vaičaitis bandė moksliškai ir kartu šmaikščiai lyginti Baltijos šalių nepriklausomybės aktus. Jis teigė, kad Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybės aktuose minima tik rinkimų teisė, tuo tarpu Estijoje buvo paminėtos įvairios žmogaus teisės, įskaitant žodžio laisvės, susirinkimų teisę ar netgi teisę streikuoti. Be to, mokslininkas atkreipė dėmesį, kad nors Vasario 16 d. akte sakoma, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius, tačiau tai, deja, netapo realybe, o kituose aktuose sostinės nepaminėtos, bet dėl jų egzistavimo problemų nekilo.