Žiema – tikras išbandymų metas mūsų krašte žiemoti likusiems sparnuočiams, tad paukščius žiemą reikia lesinti. Tai ypač aktualu tamsiausią ir šalčiausią žiemos dalį. Nedideli paukščiai maitinasi tik tada, kai šviesu, ir jie turi būtinai suspėti rasti pakankamai maisto, kad galėtų praleisti ilgą naktį. Jiems pavojingiausias ne tiesioginis šaltis, o energijos, reikalingos šiems šalčiams išgyventi, trūkumas organizme. Pašiauštos plunksnos su storu nejudančio oro sluoksniu tarp jų speiguotą naktį veikia kaip labai veiksminga termoreguliacinė priemonė.

Populiariausias paukščių globos būdas yra lesyklų įrengimas ir nuolatinis maitinimas jose. Lesyklos įrengiamos patogiose ir lankomose vietose. Jų konstrukcijos gali būti pačios įvairiausios. Miestuose jos turi būti apsaugotos nuo šiukšlinių paukščių – karvelių. Vieną dieną pradėjus lesinti būtina tai daryti iki pat pavasario. Paukščiai įsimena lesyklos vietą ir ją nuolat lanko. Įdėmiau įsižiūrėjus, galima pastebėti, kad skirtingų rūšių paukščiai lesa skirtingą lesalą. Vadinasi, lesyklos turi būti nuolat papildomos, nuvalomos nuo iškritusio sniego.

Lesalas turi būti natūralus – paprastos saulėgrąžų sėklos, džiovintos įvairių krūmų uogos, grūdai, piktžolių sėklos. Zylėms tiks prie lesyklos pritvirtintas žalios mėsos arba lašinių bryzelis. Paukščiams netinka maisto likučiai nuo mūsų stalo. Jokiu būdu negalima trupinti pyragų, pakepintų pasūdytų ar rūkytų maisto produktų.

Lesinti reikia visus paukščius, kurie rinksis prie lesyklos, išskyrus karvelius, varnas ir šarkas. Kokios rūšys atskris, priklausys nuo aplinkos, kurioje įrengta lesykla.