Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentai devintajame dešimtmetyje susiėjimuose traukdavo tokią dainą:
Buvo negrų sukilimas
Tolimoje šalyje.
Ir suėdė negrų vadą
Jojo nuosava žmona.
Tumba tumba-rasa, tumba tumba-rasa
Tumba tumba-rasa, tumba tumba-rasa
A-a, aaaa, aaa…
Ir suėdė negrų vadą jojo nuosava žmona.
Plaukė upėmis lavonai
Su išpjautais viduriais.
Peiliai kyšojo iš šonų
Su lietuviškais ženklais.
Tumba tumba-rasa, tumba tumba-rasa
Tumba tumba-rasa, tumba tumba-rasa
A-a, aaaa, aaa…
Peiliai kyšojo iš šonų su lietuviškais ženklais.
Krokodilai kėlė puotą,
Rydami kūnus baltus.
Prisiriję užriaumojo
Liūdną giesmę šermenų.
Tumba tumba-rasa, tumba tumba-rasa
Tumba tumba-rasa, tumba tumba-rasa
A-a, aaaa, aaa…
Prisiriję užriaumojo liūdną giesmę šermenų.
Verkė moterys baltųjų
Stiprių negrų glėbiuose.
O baltieji protestavo,
Verdami katiluose.
Tumba tumba-rasa, tumba tumba-rasa
Tumba tumba-rasa, tumba tumba-rasa
A-a, aaaa, aaa…
O baltieji protestavo verdami katiluose.
Vienas mano kursiokas, Vytautas Žalys, dabar Lietuvos ambasadorius Kanadoje, istorijos mokslų daktaras, šią dainą padainavo Lvove ir, matyt, kažkas iš tos pačios kompanijos pranešė saugumui, nes nelabai tikiu, kad Lvovo saugumiečiai patys užfiksavo, supratę lietuvišką tekstą. Puikiai žinoma, kaip sovietinis saugumas veikė, tad tik grįžęs, jau Lietuvoje, V. Žalys buvo iškviestas į KGB rūmus ir turėjo aiškintis dėl nacionalistinio pobūdžio teksto ir vos ne dėl antisovietinės propagandos. Dabar tai atrodo juokinga, o tuomet tai buvo kasdienės realijos. Kai V. Žalys man pasiguodė, kas jam nutiko, aš jam ir pasakiau, kad išmoktų dar du pirmus dainos posmelius ir akivaizdžiai įrodytų, kad tai tiesiog absurdas. Ir iš tiesų saugumą pavyko tuo įtikinti, V. Žalys buvo paliktas ramybėje.
Komentarų nėra. Būk pirmas!