Dangumi sklendžia Kalėdų Senelio rogės, tempiamos devynių elnių. Tokį vaizdą atpažįstame nuo vaikystės ir kasmet matome kalėdiniuose atvirukuose, reklamose, filmuose ir kitur. Bet ar tikrai šis visame pasaulyje garsus, raudonai pasipuošęs žilas Senelis žiemos švenčių laikotarpiu keliauja ramiai? Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius Justinas Čeponkus apžvelgia jo darbo krūvį ir tai, kas kartais vadinama Kalėdų magija bei stebuklais.
Kiek tylią Kūčių naktį trunka Senelio pamaina ir kiek sumigusių vaikų jis suspėja aplankyti? „Žemėje gyvena daugiau nei 8 milijardai žmonių, o 2,42 milijardo iš jų yra vaikai. Tačiau, jeigu turėsime omenyje, kad Šv. Kalėdas švenčia ne visi pasaulio gyventojai, remkimės prielaida, kad bent 31,6 proc. Pavyzdžiui, tiek, kiek yra išpažįstančių krikščionybę. Taigi maždaug 763 milijonai vaikų“, – sakoJ. Čeponkus.
Todėl tikėtina, pasak jo, kad Seneliui reikės užsukti į apytiksliai 400 milijonų būstų. Visai nemažai darbo kaip vienai nakčiai, ar ne?
Anot mokslininko, gudrybė tame, jog naktis trunka ne tiek, kiek įprastai įsivaizduotume, o net 33 valandas. Tai joks laiko dimensijos iškraipymas ar reliatyvumo teorijos taikymas – Senelis tiesiog gudriai naudojasi 24 laiko juostomis.
„Savo kelionę jis pradeda nuo datos keitimosi linijos ir keliauja į vakarus, lygiai ta kryptimi, kuria Žemė sukasi aplink Saulę, taip „susikurdamas“ 33 valandas trunkančią naktį. Gal ir ne sutapimas, jog Senelis įsikūręs Šiaurės ašigalyje – ten, kur susikerta visos laiko juostos“, – su šypsena pasakoja J. Čeponkus.
„Tačiau, net ir turint tiek laiko, vienam apsilankymui Senelis tegali skirti daugiausiai ~0,00036 sekundės“, – pasakoja fizikas.
Per trumpiau nei akies mirksnį jis turi spėti priparkuoti roges, nepastebėtas pakliūti į namus, padėti dovanas po eglute ir pačiupti vieną kitą sausainį nuo šventinio stalo. O kur dar higienos pertraukėlės… Bet prisiminkime, kad tikrovė nėra visiems vienoda – galbūt Senelis iš tikrųjų juda taip greitai, kad laikas jam slenka daug lėčiau?
„Tokiu atveju, ta mažytė sekundės dalis jam truktų ilgiau nei mums ir būtų žymiai lengviau suspėti darbus laiku“, – pasakojo J. Čeponkus.
O gal Senelis gali lankyti kelis vaikus tą pačią akimirką, t. y. būti dviejose vietose vienu metu – superpozicijoje? Kvantinės fizikos specialistai mielai apklaustų Senelį šiuo klausimu, jei tik jį gebėtų pavyti…
„Aptarkime dydžius ir svorius. Tarkime, kad vidutinė kalėdinė dovana sveria 400 g, o visi vaikai geri ir dovanas gaus. Taigi, dovanų maišas tokiu atveju svers net 305 296 404 kilogramus arba apytiksliai tiek, kiek 1152 Puntuko akmenys arba 449 Barstyčių rieduliai“, – paskaičiavo fizikas.
Kiekvienam iš devynių Senelio elnių tenka po beveik 33 922 tonas vien dovanų svorio. Taip pat svarbu nepamiršti, jog ir pats Senelis ne iš lengvųjų, o visą tokį svorį transportuojančios rogės, matyt, taip pat pagamintos iš ypatingų medžiagų, kurių svorius kaži ar galime sužinoti nepakalbinę paties Senelio. Gal ir gerai, kad elniai sklendžia dangumi, juk būtų didelis vargas, jei krovinys įklimptų pusnyje ar dykumoje…
„Tačiau, žinant, kaip sparčiai Kalėdų Senelis privalo apkeliauti pasaulį galime daryti išvadą, kad besileisdamas kaminais jis juose tikrai neužstringa“, – pabrėžė profesorius.
Argi ne keista, žinant, kad tikrai ne visi kaminai yra pakankamai platūs ir skirti praslysti su tiek dovanų? Nepamirškime, kad ne visi namuose ir kaminus turi, o kaip tada?
Atsakymas glūdi kvantinėje fizikoje, kur mažytės dalelės elgiasi kitaip nei mums įprasta, pavyzdžiui, gali eiti kiaurai sienas ar, Senelio atveju, prasprūsti pro, atrodytų, per siaurą kaminą, ventiliacijos angą ar bet kokį kitą tarpelį.
„Aišku, toks kvantinis tuneliavimas įmanomas, jei Senelis yra gerokai mažesnis už vieną molekulę. Štai, kur slepiasi visa magija – tai Kalėdų Senelio manipuliacijos fizika“, – pasakoja VU Fizikos fakulteto profesorius ir prodekanas studijoms J. Čeponkus.
Komentarų nėra. Būk pirmas!