Vilniaus universitetas siūlo galimybę ne tik mokytis to, ko galbūt visada troškai, bet ir sužinoti daugiau pasirenkant atskirus Universitete dėstomus dalykus. Tai padarę žmonės tampa laisvaisiais klausytojais, tačiau ką gi visa tai iš tikrųjų reiškia: neribojamą laisvę, o gal galimybę būti reikiamu laiku reikiamoje vietoje?

Į Universitetą reikia įstoti

Vilniaus universiteto Statute teigiama, jog laisvieji klausytojai yra asmenys, studijuojantys atskirus čia dėstomus dalykus. Rudens semestrui VU sudarė 321 sutartį su laisvaisiais klausytojais. Anot Vilniaus universiteto studijų direktoriaus prof. Gintaro Dikčiaus, išklausyti dėstomus dalykus gali pretenduoti bet kuris asmuo, net ir atėjęs „iš gatvės“. Taigi atrodytų: niekur neįstojai – ne problema, tampi laisvuoju klausytoju ir diplomas jau „ranka pasiekiamas“. Tačiau viskas yra šiek tiek sudėtingiau. Studijų direktorius tokius „genialius“ planus sugriauna paaiškindamas, jog Vilniaus universitete diplomai nėra pardavinėjami, ir laisvieji klausytojai, pasirinkę tik atskirus dėstomus dalykus, negali gauti bakalauro diplomo. Niekur neįstoję abiturientai, Vilniaus ar kitų universitetų studentai, net ir pasirinkę išklausyti visus vienos specialybės dėstomus dalykus kaip laisvieji klausytojai, kurso pabaigoje gauna pažymą, kad išklausė pasirinktų dėstomųjų dalykų kursą, nes norint gauti diplomą į Universitetą reikia įstoti.

Kokias teises turi laisvieji klausytojai ir kaip jais tapti?

Pirmiausia ir svarbiausia yra pasirašyti laisvojo klausytojo sutartį su Universitetu, tačiau studijų direktorius teigia, jog gali atsirasti net keletas priežasčių, neleidžiančių to padaryti. „Pirmiausia atsižvelgiame į tai, ar žmogus pasiruošęs išklausyti kursą, ar jam nereikia išankstinio pasirengimo. Jei ne, sutrukdyti gali tik vietų auditorijoje trūkumas,“ – aiškina prof. G. Dikčius, tačiau priduria, jog sutartį būtina pasirašyti iki semestro pradžios.

Paklaustas apie kiekvienam jaunam žmogui opią problemą – pinigus, studijų direktorius šypteli ir primena, jog bakalauro studijos Vilniaus universiteto studentams yra nemokamos, tačiau laisviesiems klausytojams tenka susimokėti už paskaitas, įskaitas ir egzaminus. „Tai priklauso nuo to, kiek kainuoja norimo dalyko studijų programa ir kiek kreditų sudaro pasirenkamasis dalykas“, – teigia G. Dikčius. Taigi norėdami tiksliai suskaičiuoti, kaip stipriai reikės „susiveržti diržą“ investuojant pinigus „į savo ateitį“, studijų kainą turite padalinti iš visų 40 kreditų, dauginti tai iš norimo pasirinkti dalyko kreditų skaičiaus ir gautą rezultatą padauginti dar iš dviejų, nes toks šiuo metu yra laisvųjų klausytojų studijų kainos koeficientas. Matematika nesudėtinga, tačiau žinant, kad jauni žmonės taupo kiekvieną centą, reikėtų pridurti, jog, jei pasirašius sutartį mokomieji dalykai pasirodo ne tokie ir įdomūs, ne bėda. Praėjus mažiau nei pusei semestro nuo laisvojo klausytojo sutarties pasirašymo, ją dar galima nutraukti ir atgauti pusę sumokėtų pinigų.

Pereiti į kitą specialybę įmanoma, bet reikia įveikti kliūtis

Kartais iš abiturientų tenka girdėti: „Stosiu čia, bet paskui pereisiu ten“. Gali pasirodyti ne visai realu „pereiti“, jei jau kažkur pirmą kartą stojant patekti nepasisekė. Tačiau, anot G. Dikčiaus, Vilniaus universitete yra ir tokia galimybė. Studentai gali pereiti į vieną ar kitą specialybę, pasirašę laisvųjų klausytojų sutartis ir išlaikę įskaitas ar egzaminus tų dalykų, kurių nesimokė anksčiau, taip panaikindami skirtumus. Jei studentas yra baigęs bent vieną kursą ir perėjimo metu turi ne daugiau nei du tokius skirtumus, galimybė patekti į norimą specialybę tikrai didelė. Tada jam tereikia kreiptis į norimos programos kuratorių, gauti akademinę pažymą, kurioje nurodyta, kokius dalykus jis turi išlaikyti, ir sėkmingai siekti trokštamo tikslo.

„Nors perėjimas į kitą programą Vilniaus universitete nėra labai populiarus, laisvųjų klausytojų sutartis sudaro nemažai jaunuolių“, – teigia studijų direktorius. Pavyzdžiu galėtų būti Magerta Paužaitė, pirmo kurso lietuvių filologijos studentė. „Nors visada svajojau studijuoti žurnalistiką, įstoti nepasisekė, todėl nusprendžiau šios specialybės paskaitose lankytis bent kaip laisvoji klausytoja“, – pasakoja M. Paužaitė. „Per vieną dieną nusprendžiau, kad privalau pasinaudoti šia galimybe ir pasirašiau laisvojo klausytojo sutartį“, – pasakoja studentė, tačiau pripažįsta, kad informacijos apie tai Universitete labai trūksta. Mergina džiaugiasi, kad jai nuoširdžiai padėjo fakulteto studentų atstovybės nariai, paaiškinę visas sąlygas ir nurodę, kur gali kreiptis, jei iškiltų klausimų.

Pasiteiravus, kaip sekasi derinti dviejų specialybių studijas, M. Paužaitė patikina, kad kol kas spėja atlikti visas užduotis laiku, tačiau pripažįsta, kad tenka pajusti ir tikro studentiško gyvenimo „malonumus“ – bemieges naktis. Vis dėlto studentė nelinkusi nusileisti ir kitais metais tikisi pereiti į dienines arba neakivaizdines žurnalistikos studijas.

Taigi laisvaisiais klausytojais Vilniaus universitete gali tapti kiekvienas to norintis. Todėl jei jauti, kad tavo vieta ne ten, kur esi dabar arba jei tiesiog nori sužinoti daugiau, kreipkis į Vilniaus universiteto Studijų direkciją, savo fakulteto studentų atstovybę ar tiesiog į vyresnius draugus. Pravartu žinoti, kad papildomus, programoje nenumatytus dalykus studentai gali studijuoti ir nemokamai – laisvai pasirenkamų dalykų (tokių visose studijų programose yra ne mažiau 5 proc.) sąskaita.