Vienas galimų atsakymų į klausimą, kuo pasaulį galėtų nustebinti Lietuva, būtų lazeriai. Kad ir kaip magiškai skambėtų šis žodis, su šiais šviesą spinduliuojančiais prietaisais savo kasdienybėje susiduria daugelis. Pasaulyje lazeriai jau skverbiasi į mediciną, tačiau mūsų šalis lieka išimtimi. Apie tai kalbamės su VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesoriumi, „World Laserology Congress 2013“ generaliniu sekretoriumi Juozu Vidmančiu Vaitkumi.

Kokios lazerologijos atsiradimo priežastys?

Terminas lazerologija pradėtas linksniuoti prieš dvejus metus Tarptautinės lazerinės medicinos ir chirurgijos akademijoje Florencijoje. Terminą pasiūlė profesorius Leonardo Longo. Kai kalbame apie chirurgiją, dentologiją, neįgaliųjų problemas, gydymą, diagnostiką ir norime išvardyti šias sritis, kyla problemų. Terapija neapima chirurgijos. Daugelis dalykų, naudojamų terapijoje, gali būti naudojami ir chirurgijoje. Tam, kad būtų panaikintas atskirų smulkių profesijų susipriešinimas medicinoje, buvo sutarta, kad iš tikrųjų visa tai susiję su lazerinės šviesos panaudojimu. Išaiškėjo, kad skirtingose srityse lygiagrečiai sprendžiami tie patys klausimai. Todėl pasiūlytas lazerologijos terminas. Reikėjo ko nors, kas vienytų, o ne skirtų. Matyti, kad lazeris medicinoje yra galingas instrumentas. Bet jį, kaip ir visa kita, reikia naudoti su protu.

Šis terminas taip pat atsirado tarsi siūlymas sukurti lazerologijos magistro programą. Mėginama tokias studijas organizuoti tarptautiniu mastu, bet, tiesą sakant, jos kol kas nėra paverstos tarptautiniu standartu todėl, kad kiekviena valstybė turi savą supratimą apie magistro studijas.

Kokie lazerių privalumai medicinoje?

Greitėja žaizdų gijimas, potrauminė reabilitacija, todėl traumų ir žaizdų gijimą spartinančiais lazeriais papildyta JAV armijos kareivio ekipuotė. Japonijoje lazeriai taikomi cunamių padarinių likvidavimo laivuose. Lazeriu apšviečiant nutrauktą nervą, įvyksta jo suaugimas, leidžiantis išgydyti paralyžiuotuosius, kurčiuosius, praradusius balsą. Tokios metodikos kuriamos ir diegiamos Italijoje, Korėjoje, JAV, Japonijoje. Lazerio šviesos nulemta švelni audinių koaguliacija ir modifikacija iš esmės keičia kai kurių tipų stuburo išvaržų gydymą (jos trunka valandas, naudojant kitus metodus – mėnesius). Hemorojaus, burnos ligų ir dantų gydymas tampa beskausmis ir greitas. Mažos galios lazeriai taikomi diabeto, lėtinių skausmų, nevaisingumo gydymui, reabilitacijai po onkologinių operacijų. Chirurgijoje lazeriai sumažina nuskausminimo poreikį, lovų poreikį ligoninėse, trumpina nedarbingumo laiką ir greitai atkuria gyvenimo kokybę.

Diagnostikoje lazeriai analitinių laboratorijų darbą pakeičia diagnostika prie ligonio ir užtikrina informacinių technologijų panaudojimą bei duomenų bazių integraciją. Fizioterapijos lazeriniai prietaisai jau kuriami asmeniniam naudojimui, yra maži, aprūpinti informacija ir ryšiu su gydytoju, tad tampa prieinami ligonio aplinkoje.

Prezidentė, sveikindama Pasaulinio lazerologijos kongreso narius, paminėjo, kad Lietuva yra krepšinio šalis, kur jis laikomas antrąja religija. Šalies vadovė mano, kad trečiąja galėtų tapti lazeris. Tai, kad Prezidentūra ir sveikatos apsaugos ministras išreiškė susidomėjimą šiomis metodikomis, reikšminga Lietuvai.

 Kalbėjome apie lazerių naudą. Bet gal kaip nors pasireiškia jų šalutinis poveikis?

Tam, kad nepasireikštų šalutinis lazerio poveikis, privaloma laikytis saugos reikalavimų. Lazeris naudojamas daugiau nei 50 metų. Tai reiškia, kad per tiek laiko būtų išryškėję neigiami padariniai. Akivaizdžiausias lazerio poveikis tada, kai tam tikro intensyvumo lazerio spindulys pataiko į akies tinklainę. Tokiu atveju akis praranda ar gerokai pakeičia savo gebėjimus matyti. Tai dažniausias šalutinis poveikis. Iš tikrųjų dar daug tų poveikių tiriama, analizuojama, tačiau vis atrandamos naujos galimybės. Kol kas negirdėti, kad būtų atrastos naujos bėdos. Visuomet žiūrima, kad lazeriu nebūtų skatinamas, pavyzdžiui, vėžys. Žiūrima, kokias ląsteles reikia skatinti, ir tam atliekami pasauliniai tyrinėjimai.

Plačiau skaitykite „Universitas Vilnensis“ laikraštyje gruodžio mėn.