Lietuva aktyviai įsitraukė į Europos Komisijos inicijuotą kvantinės komunikacijos tinklų kūrimo programą „Connecting Europe Facility – Digital: European Quantum Communication Infrastructure (EuroQCI)“ ir pateikė net tris tarptautines paraiškas, kurios žymi reikšmingą žingsnį į saugesnę skaitmeninę ateitį.

Kartu su Latvija mūsų šalis siekia įgyvendinti projektą, kuriuo būtų sujungti abiejų valstybių duomenų perdavimo tinklai taikant kvantinio ryšio technologiją. Taip pat planuojama sukurti kvantinio rakto paskirstymo infrastruktūrą tarp Baltijos šalių.

Antrasis projektas – tai bendras tęstinis darbas su Lenkija, kuriuo siekiama stiprinti abiejų šalių technologines kompetencijas ir užtikrinti saugią komunikaciją.

Trečioji paraiška – itin inovatyvi. Ji pateikta kartu su Lenkija ir yra susijusi su kvantine komunikacija per palydovinį ryšį, pasitelkiant optines žemės stotis ir susiejant žemės infrastruktūrą su „Eagle-1“ demonstraciniu palydovu. Tai – viena pirmųjų tokio tipo paraiškų regione, kuri integruoja žemės ir kosmoso segmentus į bendrą EuroQCI sistemą.

Projektų partnerių iš Lietuvos sąrašas – tai stiprus akademinis branduolys, kurį sudaro Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Paraiškos rengiamos kartu su pažangiausiais Europos universitetais, mokslinių tyrimų institutais ir ryšių operatoriais iš Latvijos ir Lenkijos.

LITNET administruojančios institucijos atstovas ir Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų departamento direktorius Arvydas Žiliukas džiaugiasi, kad Lietuvos akademinė bendruomenė imasi lyderystės kuriant naujos kartos duomenų perdavimo technologijas, užtikrinančias itin saugų duomenų perdavimą. Tam pasitelkiama tiek techninė, tiek organizacinė LITNET – akademinio duomenų perdavimo tinklo – bazė.

„Daugiau nei prieš 3 dešimtmečius akademinis tinklas LITNET pirmasis suteikė Lietuvai prieigą prie interneto, o dabar siekia atverti šaliai kvantinės komunikacijos ryšius, kurie taps labai aktualūs esant tokiai sudėtingai geopolitinei situacijai. Šiuo metu kibernetinis saugumas – tai ne tik technologinis, bet ir ekonominis bei socialinis šalies saugumo garantas“, – sako A. Žiliukas.

Šių projektų įgyvendinimas padės Lietuvai įsitvirtinti tarp technologijų lyderių kvantinės komunikacijos srityje, kurti nacionalinius kvantinių raktų valdymo ir administravimo centrus ir užtikrinti komunikacijos atsparumą prieš kibernetines grėsmes.

Kaip pažymi Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos viceprezidentas prof. Remigijus Paulavičius, perėjimas prie kvantinių ryšių ir postkvantinės kriptografijos žymi naują etapą Europos skaitmeninėje transformacijoje, kurioje Lietuva turi puikų šansą tapti lyderiaujančia šalimi regione. „Šiuo metu Lietuva yra vienintelė ES valstybė, pasirašiusi dalyvavimo EuroQCI deklaraciją, bet dar neturinti savo kvantinio tinklo – tikimės, kad tai greitai pasikeis ir Lietuva taps pilnaverte EuroQCI programos dalyve, turinčia saugų, nacionalinį kvantinio ryšio tinklą.

Mūsų tikslas – ne tik integruotis į Europos infrastruktūrą ir stiprinti šalies atsparumą kibernetinėms grėsmėms, bet ir kurti pridėtinę vertę mokslui, verslui bei viešajam sektoriui. Nacionalinė AI platforma, sujungianti aukšto našumo skaičiavimo sistemą (HPC), kvantinę kompiuteriją ir pažangių technologijų potencialą, galėtų tapti kertiniu žingsniu žaliosios ekonomikos, automatizacijos ir robotizacijos srityse.“

Šios iniciatyvos rodo Lietuvos pasirengimą imtis lyderystės srityse, kurios taps neatsiejama saugios, atsparios ir pažangios Europos skaitmeninės ateities dalimi. Sustiprintas bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis, aktyvus įsitraukimas į Europos programas ir technologinė pažanga leidžia Lietuvai kurti ne tik inovatyvius sprendimus, bet ir realią vertę žmonėms, mokslui bei verslui.