2019 m. gegužės 2 d. vyko diskusija „Lietuvos klestėjimo trajektorijos arba kokioje aplinkoje švęsime VU 500 metų jubiliejų?“. Joje buvo svarstoma, kokios visuomenės Lietuvoje galima laukti ir tikėtis po 60 metų. Šiandien, kaip teigia diskusijos moderatorė sociologė doc. Rūta Žiliukaitė, ateities klausimas sociologui tampa svarbus kaip niekad. Anksčiau, prieš 60 metų, ateitis buvo daug labiau numatoma nei dabar. Įvairių mokslų atstovai pristatė savo ateities scenarijus.

Prof. dr. Boguslavas Gruževskis pateikė klestėjimo ir nuopuolio scenarijus socialiniu požiūriu. Tuo tarpu neurologas ir biofizikas prof. Dr. Osvaldas Rukšėnas nukėlė auditoriją į kitokią realybę ir iškėlė klausimą, kiek ateityje bus reikalingas žmogus ir kiek jis bus žmogus.

Šiandien Lietuvoje tvyro demografinė įtampa, kurios priežastis – emigracija. Nors 2018 m. Lietuvos migracijos rodikliai buvo geriausi per visą nepriklausomybės laikotarpį, tai nereiškia, kad vyrauja geros tendencijos. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičiaus kaitos scenarijai gali būti net keli. Blogiausiu atveju po 60 metų šalyje bus 50 proc. mažesnė populiacija, o optimistiškai žvelgiant galima tikėtis 3,5 mln. gyventojų skaičiaus. Tačiau, kaip sako R. Žiliukaitė, tam, kad išsipildytų optimistinis scenarijus, reikalingos kiekvieno individo bei organizacijos pastangos, be to, tam tikri valdžios institucijų sprendimai.

Tačiau, kaip nuogąstauja O. Rukšėnas, jau nebeaišku, kiek toje ateities visuomenėje liks žmogaus. Šiuo metu technologijos tiek pažengė, kad žmoguje galima pakeisti beveik viską – kuriant dirbtinius organus pasiekta neįtikėtina pažanga. Jie gali tarnauti ne tik sveikatai, tokiu būdu tikimasi išplėsti žmogaus galimybes. Tačiau čia kyla etikos klausimas. 2018 m. jau beveik buvo sukurtas smegenų prototipas – 3D organas, išaugintas iš kamieninių ląstelių. Šis projektas buvo sustabdytas etiniais sumetimais, nors galima sakyti, kad techniškai problema jau yra išspręsta. Tačiau kiek galima keisti, kad žmogus dar būtų žmogus? Ir čia gyvybės mokslai susiduria su socialiniais ir net filosofiniais klausimais: kas yra žmogus?

B. Gruževskis tvirtina, kad kuo labiau vystosi technologijos, tuo daugiau dėmesio universitete turi būti skiriama atsakomybės ugdymui. Štai ir iš auditorijos kilo klausimas: kaip išmokyti dirbtinį intelektą atsakomybės ir jautrumo?

Sociologams rūpi žmonės, todėl jie svarsto, kur ateityje jie bus patalpinti, kur bus patalpintos jų smegenys, kokiuose konteineriuose. Tad ateities visuomenė – su žmogumi ar be žmogaus?