Šių metų birželio mėnesį Lietuva prisijungė prie Europos aukšto našumo skaičiavimų iniciatyvos (European High Performance Computing Initiative – EuroHPC). Tai reiškia, kad nuo šiol Lietuvos mokslininkai ir verslo sektorius galės naudotis Europos superkompiuteriais didelės apimties skaičiavimams atlikti, taip pat suteikiama galimybė dalyvauti EuroHPC tyrimuose ir vystymo programos projektuose.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto dekano prof. Juozo Šulskaus, šią narystę Lietuva pasiekė tik todėl, kad VU superkompiuterių tinklas Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetuose yra pakankamas narystei užtikrinti ir gali suteikti pakankamai resursų Europos šalių išoriniams vartotojams.

„Per pastaruosius dešimt metų VU superkompiuterių tinklas sugebėjo užtikrinti kokybiškas HPC paslaugas Lietuvos mokslininkams pirmiausia fizinių mokslų srityje – su juo dirbo Vu, Fizinių ir technologijos mokslų centro ir kitų Lietuvos universitetų tyrėjai. Dirbant su VU HPC gauti rezultatai buvo panaudoti ginant aštuonias daktaro disertacijas. Dėl šių pasiekimų, ilgamečio įdirbio ir išaugusio HPC poreikio, Vilniaus universitetui suteikta galimybė išplėsti savo superkompiuterių pajėgumą iki 0,5 pflopų našumo, o tai leidžia VU atstovauti Lietuvai EuroHPC iniciatyvoje“, – teigia prof. J. Šulskus.

Įvertinusi didelio našumo skaičiavimų svarbą ir ribotas galimybes Europos Sąjungos valstybėms narėms sukurti atskiras pasaulinio lygio didelio našumo skaičiavimų sistemas, Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis, tarp kurių bus ir Lietuva, kuria Europos didelės spartos kompiuterių bendrą įmonę šios iniciatyvos įgyvendinimui. 2019 m. šiai įmonei pradėjus veiklą, bus perkami superkompiuteriai, kuriais galės naudotis ES valstybės narės.

Didelio našumo skaičiavimai daro vis didesnę įtaką mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, pramonės konkurencingumui. Superkompiuteriai pasitelkiami sprendžiant mokslines ir technologines problemas, kurių modeliavimui nepakanka įprastinio našumo kompiuterių. Didelio našumo skaičiavimai reikalingi sprendžiant tokius socialinius iššūkius, kaip ankstyvas ligų diagnozavimas, klimato kaitos prognozės. Jie taikomi įvairiose mokslinių tyrimų srityse, pavyzdžiui, nustatant DNR sekas, pramonėje, saugumo ir gynybos srityse.

Plačiau – Europos Komisijos pranešime.