Ūkio ministerijos iniciatyva antradienį verslo asociacijų, mokslo ir studijų bei valstybės institucijų atstovai pasirašė rezoliuciją, kuria bus siekiama, kad iki 2020 m. Lietuva taptų Europos sveikatos technologijų ir biotechnologijų inovacijų centru. Pasirašytame dokumente numatytos keturios pagrindinės sritys, į kurias bus koncentruojamasi. Tai talentų pritraukimas, lengva verslo pradžia, užsienio investicijų ir MTEP bei inovacijų skatinimas. Tarp pasirašiusiųjų šią rezoliuciją – ir Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Siekiant sustiprinti sveikatos technologijų ir biotechnologijų sričių žmogiškuosius išteklius, užsibrėžta iki 2020 m. daugiau nei 100 padidinti biomedicinos ir su ja susietų mokslų (biochemijos, molekulinės biologijos, genetikos, bioinformatikos ir kt.) krypčių doktorantų skaičių. 2014–2015 m. šioje srityje studijavo 446 doktorantai. Šiemet numatoma sukurti finansavimo programą, užtikrinančią, kad ne mažiau nei 5 proc. biomedicinos ir su ja susietų mokslų krypčių doktorantų sudarytų užsienio studentai. Taip pat numatoma didžiausiuose šalies universitetuose įdarbinti bent po 2 aukščiausio lygio šių sričių mokslininkus iš užsienio.

„Siekiant didinti versle dirbančių tyrėjų skaičių, būtina parengti daugiau doktorantų ir kelti jų kvalifikaciją. Tokių specialistų rengimas padės išspręsti išskirtines kompetencijas turinčių mokslininkų ir darbuotojų problemą“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Taip pat planuojama per penkerius metus iki 5000 padidinti įmonių, veikiančių sveikatos technologijų ir biotechnologijos srityse, skaičių. 2013 m. tokių iš viso buvo 2731. Iki šių metų rugpjūčio ketinama sukurti neformalų biomentorių klubą prie Ūkio ministerijos, kuris dalytųsi patirtimi su pradedančiosiomis įmonėmis sveikatos technologijų ir biotechnologijų verslo plėtros, derybų su investuotojais, kitais klausimais.

Biomedicinos srityje Lietuvoje veikia integruoti studijų, mokslo ir verslo centrai (slėniai) „Santaka“ ir „Santara“. Lietuvoje klinikinius tyrimus atlieka daugiau kaip 90 tarptautinių farmacijos ir biomedicininės inžinerijos kompanijų.

Mūsų šalis gauna daugiau nei 1 proc. BVP iš biotechnologijų, t. y. tiek pat, kiek kiti aukštųjų technologijų lyderiai pasaulyje, ir 10 kartų viršija ES vidurkį. Daugiau kaip 80 proc. visos produkcijos eksportuojama.

Parengta pagal Ūkio ministerijos informaciją.