VU FilF lituanistai, daugiau nei metus kartu su kolegomis ir partneriais vykdę iš VMS fondo didžiausią finansavimą 2005– 2006 m. gavusį projektą „Littera“, spalio 13–14 d. organizavo baigiamąją konferenciją „Lietuvių tapatybė kultūrų dialogo kontekstuose“. Senato salėje vykusi konferencija buvo skirta projekto „Littera“ rezultatams apibendrinti ir naujoms tyrimų gairėms numatyti.

Vykdant tarpdalykinį FilF projektą siekta nagrinėti lietuvių tapatybės raidą nuo XVI a. iki XX a. pr.: teoriškai ir metodologiškai atnaujinti lietuvių tapatybės sampratą, svarbią lituanistikos mokslui. Pagrindiniai šio projekto vykdytojai buvo VU FilF mokslininkai, taip pat LLTI, LKI, Brno Masaryko universiteto (Čekija), Konstancos universiteto (Vokietija) atstovai.

Konferencijos pranešimų autoriai – doc. dr. Darius Kuolys, dr. Vaidas Šeferis, dr. Mindaugas Kvietkauskas, dr. Vytautas Kardelis, dr. Jolita Urbanavičienė, dr. Saulė Matulevičienė ir dr. Daiva Sinkevičiūtė – kalbėjo apie senąją LDK ir Prūsų Lietuvos raštiją, XIX a. ir XX a. pradžios literatūros, kalbos ir kultūros istoriją bei Vilniaus krašto sociolingvistiką ir etnologiją. Pranešėjai siekė išryškinti skirtingus tapatybės modelius ir jų komponentus, kurie amžiams bėgant keitėsi, ir aptarti šios kaitos dėsningumus. Temos, kuriomis kalbėjo pranešėjai, įvairiais aspektais buvo tirtos ir kitų projektų dalyvių, kurie savo tyrimų rezultatus apibendrino 40 mokslinių straipsnių ir 10 mokslinių seminarų.

Siekiant į „Litteros“ dalyvių diskusijas įtraukti kuo daugiau Lietuvos humanitarų, į projekto seminarus buvo kviesta kultūros tyrėjų ne tik iš VU, bet ir iš kitų Lietuvos institucijų. Todėl dalis konferencijos dalyvių koreferentų, be VU atstovų (prof. habil. dr. Eugenijos Ulčinaitės, doc. dr. Pauliaus Subačiaus, doc. dr. Ainės Ramonaitės, doc. dr. Grigorijaus Potašenko ir kt.), buvo kviesti iš projekte nedalyvavusių mokslo institucijų: iš KFMI – dr. Aida Savicka, Virginijus Savukynas, iš LII – dr. Darius Staliūnas, iš STI – dr. Tadas Leončikas, Irena Šutinienė, iš VJI – dr. Marija Krupoves ir kt.

Po pranešimų vyko dr. Austės Nakienės parengta Pietryčių Lietuvos melodijų 1935–1941 m. fonografo įrašų perklausa, o kitą dieną konferencijos dalyviai ir jos svečiai išvyko į ekskursiją „Ekspedicijų Rytų Lietuvoje pėdsakais“. Ignalinoje aptariant lietuvių tapatybės tyrimų gaires buvo kalbėta apie planuojamą projekto tęsinį, padarytus darbus ir iškilusias kliūtis.

Humanitarų projektui vadovavusi Lietuvių kalbos katedros profesorė Evalda Jakaitienė baigiamojoje konferencijoje kalbėjo apie šiandienos galimybes integruoti lituanistikos tyrimus į platesnius kultūros kontekstus ir kurti terpę naujoms idėjoms ir mintims apie lietuvių tapatybę skleisti. „Litteros“ naudą Lietuvai, ne vien tik VU, akcentavo VMS fondo direktorius dr. Sigitas Renčys, linkėjęs projekto kolektyvui tolesnių darbų. LR Švietimo ministro patarėjas doc. dr. Giedrius Viliūnas džiaugėsi, kad skirtingas lituanistikos sritis tyrinėjantys mokslininkai, taip pat kaip ir kitų mokslų atstovai, pradėjo dirbti bendrus darbus, kuriuos vienija viena daugiadisciplininė tema.

„Litteros“ konferenciją ir projekto darbą organizavę koordinatoriai dr. M. Kvietkauskas ir dr. D. Sinkevičiūtė siekė burti kolegas ir kitus humanitarinių mokslų atstovus bendram darbui, stengėsi megzti ryšius tarp skirtingų institucijų ir humanitarinių mokslų atstovų. Atrodo, kad ši veikla buvo vaisinga. „Litteros“ dalyvių atlikti darbai – parašyti mokslo straipsniai, publikuoti šaltinių tyrimai ir vertimai, įvykę seminarai, ekspedicijos ir stažuotės – paskatino naujus lietuvių tapatybės tyrimus, aktyvino mokslines diskusijas ir inicijavo naujas koncepcijas, o svarbiausia – į vieną grupę subūrė skirtingų humanitarinių mokslo sričių atstovus. Tačiau vis dėlto atsargiai norisi tikėti, kad, kaip sveikindama „Litteros“ dalyvius kalbėjo ir prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė, humanistika Lietuvoje netaps visiškai suprojektuota, kadangi ji nėra vien tik mokslas, bet ir žmogaus pasaulio pamatinė strategija.

Dr. Daiva SINKEVIČIŪTĖ, FilF Baltistikos katedra