Lietuvoje reikia 500–600 kartografų ir geoinformatikų, t. y. specialistų, kurie sektų urbanizacijos nulemtus pakeitimus savivaldybėse, žemėnaudų pokyčius agrarinėse teritorijose, miškų urėdijose, valstybinėse ir privačiose logistikos kompanijose, informacinių technologijų sektoriuje, programuotojų ir duomenų bazių analitikų, kuriančių erdvinės informacijos perteikimo platformas. Viena žinomiausių ir plačiausiai visuomenėje naudojamų priemonių – navigacinės sistemos. Suvokęs didelį šių specialistų poreikį ir jų trūkumą, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas (VU CHGF) parengė ir 2017 m. pradėjo vykdyti naują studijų programą – „Kartografija ir geografijos informacinės sistemos“.

Kaip pasakoja Geomokslų instituto prof. habil. dr. Algimantas Česnulevičius, informacinės technologijos sukėlė tikrą revoliuciją kartografijoje. Šiuolaikinio kartografo tikslas – kurti ne tik įprastus žemėlapius, bet ir naujas erdvės vaizdavimo priemones, kurios palengvintų darbą architektams, logistikos transporto įmonėms, uosto darbuotojams bei kiekvienam vartotojui. Tai – moderni mokslo sritis, kurioje ką tik studijas pabaigęs specialistas ras įdomų ir gerai apmokamą darbą.

Didėja erdvinės informacijos poreikis

Kaip pastebi prof. A. Česnulevičius, visuomenei vis dažniau ir daugiau reikia erdvinės informacijos. Ji būtina, kai reikia priimti operatyvius sprendimus likviduojant avarijų padarinius, planuojant gatvių ir kelių rekonstrukciją, reguliuojant transportų srautų intensyvumą miestuose automobilių spūsčių valandomis. Be to, labai svarbi ir navigacinė informacija: kas kur yra, kaip ten patekti. Tokia informacija kuriama taikant geografinės informacijos sistemas (GIS), ji pateikiama interneto tinklalapiuose. Vienas iš taikymo pavyzdžių  – www.maps.lt svetainė. Taikant GIS kartografai ir geoinformatikai kuria ne tik popierinius žemėlapius, atlasus, bet ir elektroninius žemėlapius.

Nuo seno kartografai stengėsi visapusiškai perteikti erdvės vaizdą. Ši sritis visą laiką buvo tobulinama. Šiuo metu erdvinė informacija gali būti pateikiama 3D formatu, t. y. žmones domina ne tik objektų padėtis ir plotas, bet ir jų tūris. Jau dabar architektai dirba su statinio informacinio modeliavimo metodologija BIM (angl. building information modeling), kuri leidžia erdvę transformuoti, modifikuoti, pažvelgti į pastatų vidų. Kartografai ir geoinformatikai dalyvauja kuriant šias programas.

Paklaustas, kokių kompetencijų turi turėti šių laikų kartografas, prof. A. Česnulevičius sako, kad kartografas turi išmanyti sferinę geometriją, matematiką, geografiją, informacines technologijas. Kompetencijos priklauso nuo to, kokiose srityse dirbs būsimasis specialistas. Tačiau visiems jiems būtina suprasti gamtinius ir socialinius reiškinius – jeigu to nežinosi, kurdamas žemėlapius padarysi esminių klaidų, susiedamas tarpusavyje nesusijusius reiškinius arba neatspindėdamas ir neišryškindamas esamų ryšių.

Studijų metu studentai turi net kelias mokomąsias praktikas: pirmaisiais metais atlieka tiesioginius geodezinius matavimus, kuriais remdamiesi sudaro žemėlapius; antraisiais metais mokosi dirbti su duomenų bazėmis ir kuria teminius žemėlapius; trečiaisiais metais kuria dideliems spaudos tiražams tinkančius žemėlapius leidyklose, naudodami moderniausias kompiuterines programas.

„Profesinės praktikos metu studentai tobulina savo įgūdžius įvairiose logistikos įmonėse, savivaldybių institucijose, leidyklose, privačiose projektinėse organizacijose ir kitur“, – pasakoja kartografijos ir geografijos informacinių sistemų studijų programos vadovas.

Tampa vis svarbesne sritimi

Realybę suvokiame akimis. Žemėlapis – tai simboliais užkoduota realybė, kurią informacijos gavėjas turi kuo tiksliau dekoduoti, atkurti. Žemėlapiai, kaip grafiniai erdvės vaizdai, nuo seno buvo labai svarbūs navigacijoje. Pavyzdžiui, jau XIX a. pabaigoje svarbiausi Anglijos uostai kas mėnesį atnaujindavo uostų jūrlapius tam, kad užtikrintų saugią laivybą. Jūrlapiai ir šiandien labai svarbūs navigacijoje – daugelis didžiųjų pasaulio uostų vykdo monotoringinį akvatorijos kartografavimą. Žaibiškais mastais vykstanti įvairių sričių ekonominė plėtra, urbanizacija žemėlapių reikšmės ne tik nesumažino, bet dar ir padidino.

Be to, kartografiniai kūriniai yra labai svarbi ir efektyvi priemonė žinioms skleisti. Yra labai daug mokslų, kurie tiria aplinką erdviniu požiūriu, t. y. kartografuoja įvairaus pobūdžio reiškinius: naudingąsias iškasenas, orų būseną, žemės ūkio naudmenas, gyventojų migraciją, teršalų sklaidą, miestų plėtrą.

Kai kurios erdvės grafinio pateikimo problemos yra senos kaip pasaulis. Kaip pasakoja prof. A. Česnulevičius, jau II a. prieš mūsų erą žmonės, kartografuojantys erdvę, bandė spręsti klausimą, kaip sferinių kūnų paviršių perkelti į plokštumą. Šios problemos, turinčios įtakos žemėlapių tikslumui, gyvos iki šiol. Kartografuojant nedidelius žemės paviršiaus plotus (iki 30 km, 750 kv. km) Žemės sferiškumas nedaro įtakos žemėlapio vaizdui, tačiau didesnės teritorijos kartografavimas jau bus su paklaidomis. Įvairios teorijos ir skaičiavimai šios problemos neišsprendė per amžius. Ar išspręs mūsų karta?

Pasak kartografijos ir geografijos mokslų eksperto, norėdamas sudaryti žemėlapį, kartografas turi atlikti matavimus. Anksčiau pagrindinis instrumentas buvo žmogaus akis. Vėliau pradėti taikyti ir matavimo instrumentai. Pavyzdžiui, jūrininkai naudojo lagą laivo greičiui matuoti. Žinant greitį galima nustatyti nuplauktą atstumą. Iki XIX a. visi matavimai buvo atliekami ant žemės paviršiaus. Tik antroje XIX a. pusėje, sukonstravus karšto oro balionus, atsiplėšta nuo žemės. Į oro balionus, dirižablius, o vėliau ir į lėktuvus su fotokameromis lipdavo kartografai, kurie fotografavo Žemės paviršių, o iš fotovaizdų kūrė žemėlapius. Žemėlapiai dažniausiai buvo naudojami kariniams tikslams. Aerometodai labai pagreitino žemėlapių sudarymo procesą. Pavyzdžiui, XX a. pirmoje pusėje, tarpukariu, Rusijoje per du dešimtmečius nuo 2 proc. teritorijos, kuri buvo užfiksuota topografiniuose žemėlapiuose 1914 m., buvo kartografuota visa šalies teritorija. Kitas svarbus kartografijai, o vėliau ir geoinformatikai etapas prasidėjo su kosmine era.

„Palydovinės nuotraukos, kosminis zondavimas, modernios informacinės ryšio technologijos leido taip ištobulinti kartografinių kūrinių sudarymą, kad kartografija įsiliejo į mūsų buitį, beveik visas praktinio gyvenimo sritis“, – sako prof. A. Česnulevičius.