Po nepriklausomybės verslauti pradėję ir smulkiuosius bei vidutinius šeimos verslus sukūrę lietuviai šiuo metu junta kartų kaitos padarinius – užaugusi jaunoji karta verslo perimti neskuba. Tačiau specialistai pastebi, kad situacija pamažu keičiasi – išbandę samdomą darbą ar net emigracijos kelią, jaunuoliai vis dažniau grįžta tęsti tėvų pradėtos veiklos.

Apie tai, kuo gyvena šeimos verslai Lietuvoje, kaip jie keičiasi, kokias perspektyvas mato, gegužės 17 d. diskutuojama Kaune vykstančioje konferencijoje „Versli šeima“.

Nusprendžia ieškoti savo kelio

„Jei pasikalbėtumėte su jaunąja karta, kuri augo šeimose, sukūrusiose savo verslus, išgirstumėte, kad jie tėvų veiklos perimti neskuba. Vienus labiau vilioja galimybė išbandyti save kitose srityse, kitus gąsdina pozicija dirbti pas tėvus ir su tėvais. Dar kiti pabrėžia, kad visada matė, kiek daug ir sunkiai dirbo jų tėvai, todėl patys sau tokio gyvenimo nenorėtų. Užčiuopę, kokiomis nuotaikomis gyvena šeimos verslai ir su kokiais iššūkiais susiduria, prieš trejus metus nutarėme juos sukviesti į konferenciją tiesiog pasikalbėti, pasidalyti savo šeimų istorijomis. Šiemet jau kviečiame į kur kas didesnį renginį, konferenciją, kontaktų ir konsultacijų mugę „Versli šeima 2018“, – sako Vilniaus universiteto Verslo mokyklos vadovė dr. Birutė Miškinienė.

Pasak jos, Lietuvoje šeimos verslai su retomis išimtimis yra smulkieji ir vidutiniai, tačiau, kaip ir visose ekonomikose, generuoja didelę dalį BVP, o dabartiniai jaunuoliai turi daug daugiau verslui kurti ir plėtoti reikalingų žinių nei dažnu atveju verslą iš nuojautos kūrę jų tėvai. Tiesa, žinias jie dažniau nori panaudoti savo verslui kurti, o ne šeimos verslui auginti.

„Ne tęsti, kas pradėta, o kurti kažką savo – tokios mintys sukasi dažno verslo studijas baigusio jaunuolio galvoje. Ir tai suprantama, natūralu. Tokių norų stabdyti nereikėtų. Visada sakau tą patį – leiskite jiems pabandyti, tegu ieško savo kelio“, – sako B. Miškinienė.

Pasak jos, užsienio šalyse, kur šeimos verslai turi senas ir laiko patikrintas tradicijas, su kartų kaitos problema perimant verslą susiduriama rečiau – ten šeimos verslas tarsi jauno žmogaus likimas, žinomas iš anksto, svarbus tradicijos tęstinumas.

„Kai tenka kalbėtis su konferencijos dalyviais iš užsienio, klausytis jų istorijų ir patirčių, girdžiu, kad jie sprendžia kito pobūdžio klausimus. Tarkime, Italijoje nekyla klausimas, ar šeimos verslą vaikai norės perimti. Klausimas kitas – kada jie to imsis. Šiemet patirtimi pasidalyti ir savo istorijų papasakoti į konferenciją atvyksta svečiai iš Ukrainos, JAV, Suomijos, tad geografija tikrai plečiasi“, – pasakoja VU Verslo mokyklos vadovė.

Pirmą kartą renginyje bus apdovanojamas „Mylimiausias šeimos verslas“. Šiemet apdovanojimas atiteko mažeikiškių Ozolų šeimai, turinčiai prekybos drabužiais ir avalyne įmonę.

B. Miškinienės teigimu, be dalijimosi patirtimi ir savo sėkmės istorijomis, konferencijoje rengiamos ir konsultacijos verslui, teikiama informacija apie finansavimo galimybes, taip pat šiemet sukurtos sąlygos verslams pristatyti ir prekiauti savo produkcija.

Išsamiau apie konferenciją „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.