• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Lietuvos aukštajam mokslui – europinė patirtis

Vilniaus universitetas | 2010-06-23 09:36 | Komentarų: 0
Studijos
VU akademinių reikalų prorektorius J. Galginaitis diskisijų metu.

Belgijoje dvi dienas trukusios stažuotės metu Lietuvos akademinės visuomenės atstovams pristatytos Europos Komisijos nubrėžtos aukštojo mokslo politikos gairės, dar kartą diskutuota dėl Bolonijos deklaracijos veikimo, aptartos kitos svarbiausios su studijomis susijusios gairės, rekomendacijos, kuriant naująją vieningą nacionalinę kreditų sistemą. Lietuvos ekspertai taip pat lankėsi ir viename stipriausių Europos universitetų Gente (Ghent, Belgija), kur jau du dešimtmečius ši sistema sėkmingai funkcionuoja, dalijosi patirtimi, aptarė Lietuvos švietimo sistemos laukiančius bendruosius iššūkius.

Projekte, kuriame dalyvauja Vilniaus universitetas ir kurio vadovas – akademinių reikalų prorektorius doc. dr. Juozas Galginaitis,  buvo daug diskutuota, kokią reikšmę studijų kokybė turi studentų mobilumui, mainams, kaip naujoji sistema turėtų pagelbėti studentui. Pasauliui globalėjant, aukštojo mokslo erdvė traukiasi, studijos tampa labiau pasiekiamos bet kokiame žemyno taške. Viskas mažėja ir spaudžiasi laiko bei erdvės požiūriu, todėl ir aukštasis mokslas privalo reaguoti ir reaguoja į šią situaciją.

Tam ir reikalingas studijų programų palyginamumas, o viena priemonių – ECTS. Apie jos veikimą praktikoje projekto ekspertai – dvidešimties skirtingų sričių specialistų grupė – galėjo išgirsti tiesiai iš savo kolegų Gento universitete. Jie vieni pirmųjų pradėjo dirbti pagal Tuning Educational Structures in Europe (Tuning) metodiką, kuria ir paremtas ECTS kūrimas kiekvienoje valstybėje. Todėl šiuo metu vienu stipriausių pripažįstamas Gento universitetas gali džiaugtis puikia studijų kokybe, studentų mobilumu, rinkos poreikius atitinkančiomis studijų programomis, apskritai bendru sistemišku požiūriu į visą studijų procesą.

Naujasis LR mokslo ir studijų įstatymas taip pat atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas, įvardija visiškai kitą kredito sampratą ir kartu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą, tačiau nepasiūlo instrumentų. ECTS Lietuvoje projektas ir skirtas šiems instrumentams kurti.

Projektas prasidėjo praėjusių metų rugsėjo mėnesį ir truks iki 2012 m. vasario. Tikimasi, kad projekto metu sukurta ECTS nacionalinė koncepcija taps nacionaliniu teisės aktu ir bus taikoma visose Lietuvos aukštosiose mokyklose kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, taip pat bus naudinga tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, ji padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą.

Dalinkis:
  • tweet

Naujausi straipsniai

  • Jėzus ant žurnalų viršelių: VU KnF mokslininkių tyrimas paaiškina, kodėl šis simbolis vis dar veikia

    2025-12-26 - Komentarų: 0
  • 5 Kalėdų tradicijos iš klasikinės literatūros: universalūs modeliai, kuriuos perėmė televizija ir reklama

    2025-12-23 - Komentarų: 0
  • Vilniaus universitetas ieško grupių vadovų, norinčių įkurti tyrimų grupes Vilniaus–Utrechto pažangių ligų modeliavimo centre

    2025-12-23 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

      VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt