Ekonomikos globalizacijos ir nuolatinių pokyčių sąlygomis jokia valstybinė institucija ar privati organizacija nebegali prisiimti atsakomybės už dirbančiųjų karjeros sėkmę ir garantuotą darbo vietą visam gyvenimui. Organizacijos reorganizuojasi, išnyksta, o jas palikę žmonės ir toliau turi gauti kokybiškam pragyvenimui reikalingų pajamų, siekti išsikeltų gyvenimo ir karjeros tikslų.

Efektyviausia priemone šiomis netikrumo ir nesaugumo sąlygomis tampa gebėjimas pačiam dirbančiajam valdyti savo asmeninę karjerą – analizuoti ekonomikos ir darbo rinkos pokyčius, rinkti informaciją apie karjeros galimybes, ugdytis darbo rinkoje vertinamas kompetencijas, daryti tinkamus karjeros pasirinkimus, gebėti pačiam susirasti ar susikurti norimą darbo vietą, sėkmingai joje įsitvirtinti. 

Studijų aukštojoje mokykloje etapas – tai ne tik profesinių kompetencijų įgijimo, bet ir aktyvaus pasiruošimo būsimam darbui, jo paieškos ir neretai įsitvirtinimo jame etapas. Visuotinai pripažįstama, kad neapgalvoti ir nepagrįsti karjeros pasirinkimai lemia asmens nepasitenkinimą savo karjera ir gyvenimu apskritai, žemą produktyvumo lygį darbinėje veikloje. Tai susiję ir su dideliais asmeniniais bei valstybės finansiniais nuostoliais, kadangi tokie poreikių ir galimybių neatitinkantys pasirinkimai dažnai baigiasi iškritimu iš švietimo sistemos, studijų programų kaitaliojimu arba darbo, nesusijusio su baigtomis studijomis, pasirinkimu.

Tam, kad jau nuo pirmo kurso žinios būtų kaupiamos tikslingai, kad studijų metais įgytos profesinės kompetencijos taptų vertinga investicija į kiekvieno absolvento asmeninę karjerą ir gyvenimo gerovę, būtina stiprinti studentų asmeninės karjeros valdymo įgūdžius ir suteikti pagalbą sprendžiant tokias karjeros problemas kaip: netikrumas dėl studijų krypties pasirinkimo, nesugebėjimas apsispręsti, kokį karjeros kelią rinktis, žinių ir įgūdžių stoka bandant rasti norimą darbą ir kt.

Siekiant sukurti kokybišką karjeros valdymo paslaugų aukštajame moksle sistemą, Lietuvoje įgyvendinamas valstybės projektas „Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir absolventų karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas (I etapas)“.

Projektą įgyvendina Vilniaus universiteto Karjeros centras kartu su 11 universitetų, 15 kolegijų ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Projektas įgyvendinamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.3-ŠMM-01-V priemonę „Profesinio orientavimo sistemos veiklos tobulinimas ir plėtra“. Bendra projekto I etapo vertė yra 10,8 mln. litų, kurie skirti iš ES struktūrinių fondų. Projektas apims apie 77 proc. Lietuvos studentų ir aprėps visas studijų sritis. Projekto I etapo pabaiga – 2013 m. balandžio 22 d.

Pagal pasirašytą sutartį sukurti bazę kokybiškam aukštųjų mokyklų studentų karjeros valdymo paslaugų teikimui bus skirta per 7 mln. litų, už kuriuos planuojama parengti aukštųjų mokyklų poreikius atitinkantį studentų karjeros valdymo paslaugų modelį, sukurti priemonių rinkinius aukštųjų mokyklų studentų karjerai valdyti, parengti 263 specialistus karjeros valdymo paslaugoms teikti aukštųjų mokyklų studentams ir 3000 aukštųjų mokyklų studentų suteikti ugdymo karjerai bandomąsias paslaugas.

Informacinėmis technologijomis pagrįstos infrastruktūros kūrimui bus skirta beveik 3 mln. litų. Už juos bus sukurta ir įdiegta nacionalinė informacinė sistema studentų karjeros valdymo paslaugų virtualizavimui ir organizuotas duomenų, reikalingų aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėsenai, surinkimas.