Gruodžio 3 d. pradėjęs išankstinį dviejų naujų kolekcinių eurų monetų, skirtų dirbtiniam intelektui (DI), pardavimą, Lietuvos bankas jas visuomenei pristatė prie galingiausio Baltijos šalyse Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto superkompiuterio, naudojamo ir DI projektams įgyvendinti.

„Šimtmečius skaičiuojančioje numizmatikoje įprasta monetose praeitį ir dabartį įamžinti mums lengvai atpažįstama, galima sakyti, tobula forma – skrituliu. Sunkiau įamžinti tai, kas dar iki galo nepažinu, tai, ko vystymosi ir pabaigos kelių dar negalime matyti. Toks yra DI – žmogaus proto sukurta sistema, gebanti iš dalies atlikti žmogaus intelektinei ir kūrybinei veiklai prilygstančias užduotis. Naująsias monetas pirmą kartą išleidžiame kubo formos, kuri turbūt unikaliai tiksliai atspindi DI keliamus iššūkius žmonijai. Monetos kampai rodo, kad visada turi būti žvelgiama į tai, kas mūsų laukia „už kampo“, kokia perspektyva“, – sakė Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas pabrėžė dirbtinio intelekto svarbą moksle bei studijose ir jo ilgalaikį poveikį visuomenei.

„DI jau dabar yra neatsiejama pažangaus mokslo ir šiuolaikinių studijų dalis. Jį pritaikome įvairiose srityse – nuo diagnostinės medicinos ir sudėtingų matematinių skaičiavimų iki inovatyvių mokymo metodų. Pavyzdžiui, mūsų teisės studentai turi galimybę konsultuotis su dėstytojų sukurtais DI avatarais, kurie papildo tradicines studijas ir motyvuoja kurti naujas mokymo formas. Kartu mūsų mokslininkai nuolat dirba, kad ši technologija ateityje būtų dar labiau integruota į kasdienį gyvenimą – padėtų spręsti sudėtingas problemas, palengvintų žmonių kasdienybę ir atvertų dar daugiau galimybių kūrybiškumui bei inovacijoms“, – sakė prof. R. Petrauskas.

Tokių monetų išleidimas atspindi Lietuvos siekį plėsti DI sprendimų taikymą įvairiose srityse. DI naudojančių įmonių sparčiai daugėja. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. DI technologijas naudojo 8,8 proc. šalies įmonių, 2023 m. – 4,9 proc., 2021 m. – 4,5 proc. 2024 m. 31,2 proc. didelių įmonių naudojo DI technologijas, 2023 m. – 21,3 proc., 2021 m. – 18,8 proc.

Neseniai Švedijos karališkoji mokslų akademija Stokholme 2024 m. Nobelio fizikos premiją skyrė DI pagrindų kūrėjams Prinstono universiteto (JAV) profesoriui Johnui J. Hopfieldui ir Toronto universiteto (Kanada) profesoriui Geoffrey Hintonui. Lietuvos banko valdybos pirmininkas pranešė, kad, pagerbdamas šių metų Nobelio fizikos premijos laureatus, jiems dovanoja po lietuvišką sidabrinę monetą, skirtą DI.

G. Šimkus aukštai įvertino ir padėkojo UAB Lietuvos monetų kalyklai už atliktą darbą. Ji, kaldindama neįprastas kubo formos monetas, pritaikė naują kaldinimo metodą – vienu metu suformuotos šešios kubo plokštumos. Kaldinant standartines monetas, jų būna trys – dvi pusės (aversas, reversas) ir briauna.

Aukso 100 eurų ir sidabro 20 eurų monetų, skirtų DI, galima įsigyti Lietuvos banko el. parduotuvėje monetos.lb.lt. Jos bus išleistos į apyvartą šių metų gruodžio 10 d. Naujų monetų grafinius projektus sukūrė Egidijus Rapolis.