Šiemet liepos 6-ąją – Valstybės dieną buvo minima Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 770 metų sukaktis. Šia proga prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų buvo pastatyta šiuolaikinė Triumfo arka, o per Vilniaus senamiestį žygiavo iškilminga Triumfo eisena. Prisimenant istorines, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje susiformavusias švenčių tradicijas, buvo sugrąžintas Triumfo ceremonialas. Iškilminga eisena žygiavo nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės, ją ties Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčios vartais pasitiko ir akademinė bendruomenė.

Iškilminga eisena vyko unikaliu maršrutu ir sustojo svarbiose miesto vietose – prie Aušros vartų, Bazilijonų vartų, Rotušės, VU Šv. Jonų bažnyčios vartų. Čia iškilmingą eiseną pasitiko akademinė bendruomenė, sveikinimo kalbą sakė VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Triumfo eisenos kulminacija – žengimas pro specialiai šiam projektui įrengtą LED ekranų konstrukciją – Triumfo arką, kurioje, atvaizduojant skirtingų istorinių laikotarpių triumfo arkų pavidalus, buvo demonstruojama Lietuvos istorija nuo XIII a. iki šių dienų.

Triumfas – senovės Romos laikus siekianti pilietinė ceremonija, rengiama viešai atšvęsti karvedžio pasiekimus po svarbios pergalės kare ar mūšyje. Vakarų Europos tradicijoje triumfo eisenos (įžygiuotuvės) ir triumfo arkų statymas tapo neatsiejama iškilmingo valdovų ar kitų nusipelniusių asmenų sutikimo dalimi. Lietuvos valdovai, kariuomenių vadai, sugrįžę po sėkmingų karinių žygių į sostinę Vilnių, taip pat būdavo pasitinkami įspūdinga švente. Valdovas su svita eisenoje, kuri prasidėdavo dažniausiai prie Rūdninkų vartų arba prie Aušros (Medininkų) vartų, žygiuodavo pro Vilniaus rotušę, Didžiąją ir Pilies gatves iki pat valdovų rūmų. Ši eisena tapdavo centrine triumfo šventės dalimi, kai šventiškai pasipuošę riteriai, lydimi fanfarų muzikos ir būgnų dundesio, būdavo sutinkami prie bažnyčių, Rotušės ir universiteto pastatytų triumfo arkų, prie kurių visų religinių bendruomenių, pirklių, amatininkų ir akademinės bendruomenės atstovai juos sveikindavo specialiai šventei sukurtomis giesmėmis ir oracijomis. Triumfo vartai būdavo puošiami dedikacijomis ir devizais. Eisenai atvykus į Katedrą, būdavo aukojamos šv. Mišios. Po apeigų Katedroje valdovas su triumfo eisenos dalyviais vykdavo į savo rezidenciją Žemutinėje pilyje, į kurią įžengdavo pro arką, pastatytą prie Didžiųjų kunigaikščių rūmų. Triumfo eiseną lydėdavo pabūklų salvės ir fejerverkai.