Vasario 5 dieną Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2017 m. LMP laureatais. Šiemet premija iš viso skirta vienuolikai mokslininkų, net devyni iš jų – Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės nariai.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos Ryčiui Ambrazevičiui už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“ ir VU Istorijos fakulteto mokslininkei Daliai Klajumienei už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

Fizinių mokslų srityje įvertinti VU matematikai, LMA tikrasis narys  Mifodijus Sapagovas ir Artūras Štikonas, kartu su kolega, LMA tikruoju nariu, Raimondu Čiegiu už darbų ciklą „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai“, o taip pat LMA tikrasis narys, VU Fizikos fakulteto profesorius Leonas Valkūnas už darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose“.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse laureatais tapo penki VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai: LMA tikrasis narys Saulius Klimašauskas už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai“, taip pat premija skirta LMA tikrajam nariui Virginijui Šikšniui, Giedriui Gasiūnui, Tomui Šinkūnui ir Tautvydui Karveliui už darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki  genų redagavimo technologijos“.

Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija nebuvo skirta.

Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse.

Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ir (ar) labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir (ar) diegiant naujausias technologijas.

Trumpai apie laureatų darbus:

D. Klajumienė „Lietuvos XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

Pateikti darbai – tai vienos pirmųjų publikacijų, kuriose analizuojami mūsų šalies pasaulietinių pastatų XIX a. interjerai. Juose išsamiai aptariami sienų tapybos, sienų apmušalų, lipdinių, krosnių ir dekoratyvių grindų dangų raidos, pasiūlos ir paklausos aspektai. Šie tyrimai ne tik parodė Lietuvos interjero raidos savitumą nuo klasicizmo iki modemo, bet taip pat suteikė žinių apie buvusius, bet neišlikusius arba menkai išlikusius dekoravimo būdus ir medžiagas. Mokslininkės teorinės įžvalgos paskatino restauratorius ir paveldosaugininkus atkreipti dėmesį į iki tol menkai vertintus ir nesaugotus interjerų elementus.

M. Sapagovas, R. Čiegis ir A. Štikonas „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai“

Diferencialinės lygtys su neklasikinėmis (nelokaliosiomis) kraštinėmis sąlygomis per pastaruosius tris dešimtmečius yra intensyviai nagrinėjami diferencialinių lygčių teorijoje ir skaičiavimo matematikoje ryšium su naujais matematinių modelių taikymais mechanikoje, hidrodinamikoje, biochemijoje, ekologijoje ir t. t. Tyrimai šiose srityse pradėti dar XX a. amžiaus antrajame dešimtmetyje. Lietuvoje pirmieji tyrimai pradėti prieš 30 metų, sprendžiant du taikomuosius uždavinius pažangiųjų technologijų Lietuvos įmonėse (skysto metalo kontaktų projektavimas ir difuzijos proceso puslaidininkinėse medžiagose valdymas). Autorių darbai pagal tematiką apima diferencialinių lygčių teorinius klausimus ir skaitinius sprendimo metodus (skirtuminių schemų stabilumas, iteraciniai metodai, paklaidų įverčiai), ir yra rimtas žingsnis į bendrosios nelokaliųjų uždavinių tyrimo bei sprendimo metodų teorijos sukūrimą.

L. Valkūnas „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose”

Šviesos poveikio metu organinėse medžiagose ir molekulinėse struktūrose generuojami eksitonai, galintys skilti į krūvininkų poras. Šiame darbų cikle buvo siekiama nustatyti optimalių energijos pernašos spartų ar krūvininkų generacijos efektyvumo aplinkos poveikio sąlygas. Buvo nagrinėjami kinetinės spektroskopijos su femtosekundine skiriamąja geba bei pavienių molekulių ar molekulinių darinių spektroskopijos duomenys, kurių analizei buvo taikomi įvairūs modeliavimo metodai. Pagrindiniai tyrimo objektai – biologinės kilmės nanodariniai, kurių aplinka yra baltyminė terpė. Palyginimo tikslams taip pat nagrinėjamos ir sudėtingos molekulės, molekuliniai agregatai, molekuliniai kristalai, anglies nanovamzdeliai. Gauti rezultatai leidžia nustatyti aplinkos poveikio grįžtamojo ryšio principus bei mechanizmus, turinčius taikomąją vertę.

V. Šikšnys, G. Gasiūnas, T. Šinkūnas ir T. Karvelis „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki  genų redagavimo technologijos“

CRISPR-Cas sistemos veikia kaip primityvi bakterijų imuniteto sistema ir padeda joms apsisaugoti nuo virusų. Bakterijos, turinčios šias sistemas, įsimena sutiktus virusus, įsistatydamos viruso DNR fragmentus į savo genomą, o jei virusas-įsibrovėlis vėl puola – jį sunaikina. Virusai kartais sugeba įveikti šį barjerą. Todėl, norint apsaugoti svarbias bakterijas, būtina suprasti kaip CRISPR-Cas sistemos veikia. Buvo tiriama, kaip dvi skirtingos CRISPR-Cas sistemos apsaugo pieno pramonėje naudojamas Streptococcus thermophilus bakterijas. Nustatyta, kad vienu atveju CRISPR-Cas sistema koduoja sudėtingą baltymų ir RNR kompleksą, vadinamą Cascade, kuris atpažįsta ir pažymi viruso DNR, kurią tada sunaikina kitas baltymas, vadinamas Cas3. Kitu atveju apsaugą suteikia vienintelis Cas9 baltymas, veikiantis kaip DNR molekulių žirklės. Panaudodamas mažą crRNR molekulę, Cas9 atpažįsta viruso DNR ir ją perkerpa. Mes pirmi parodėme, kad keičiant crRNR, Cas9 baltymą galima priversti kirpti bet kokią norimą DNR seką. Tai atvėrė kelius Cas9 pagrindu kurti technologijas, kurios ateityje padės gydyti genetines ligas, spręsti sveikatos ir pasaulines maisto trūkumo problemas.

S. Klimašauskas „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai“

Ypatingas vaidmuo ląstelės reguliatoriniuose procesuose tenka epigenetiniams reiškiniams, kurie lemia genų raiškos profilį ir yra siejami su žmogaus ligų atsiradimu. Vieni iš kertinių epigenetinių ląstelės komponentų yra DNR nukleotidų modifikacija bei mažosios nekoduojančios RNR. Šiame darbe ištirti eilės DNR ir RNR modifikuojančių fermentų veikimo mechanizmai. Pirmąkart pademonstruotas DNR ir RNR metiltransferazių potencialas naudoti sintetinius kofaktoriaus S-adenozilmetionino analogus. Taip pat atskleistos netikėtos DNR citozino-5 metiltransferazių sąvybės katalizuoti netipines prijungimo ir skėlimo reakcijas, leidžiančias kryptingai modifikuoti citozino bazes DNR sudėtyje. Naujų žinių pagrindu, naudojant baltymų inžinerijos ir naujos kartos genomikos metodus, sukurti nauji efektyvūs molekuliniai įrankiai citozino būsenų identifikavimui ir jų pasiskirtymo genome analizei, pasiūlyti nauji metodai mažų nekoduojančių RNR žymėjimui ir tyrimams.

R. Ambrazevičius „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“

Šiuolaikiniame moksle pabrėžiama tarpdalykinių tyrimų svarba. Naujos idėjos efektyviausiai generuojamos mokslų, ypač įvairių tiksliųjų ir humanitarinių sandūrose. Akustika iš vienos pusės ir muzikologija bei lingvistika iš kitos, yra tokių sandūrų pavyzdys. Šio darbo tikslas – įvesti akustikos metodus į Lietuvos muzikos ir specialiųjų kalbos tyrimų lauką, atskleidžiant jų galimybes ir tobulinant tiksliųjų bei humanitarinių mokslų tarpdalykinių studijų įrankius. Siekiant šio tikslo, apžvelgta pasaulinė muzikos ir kalbos akustikos žinija, tvarkyta lietuviška muzikos akustikos ir akustinės fonetikos terminija, atlikti taikomieji specializuoti lietuvių muzikos ir kalbos tyrimai, originalių tyrimų rezultatai paskelbti ir Lietuvos, ir užsienio mokslinėje spaudoje, atskleidžiant akustinių metodų galimybes ir pristatant ištirtus bei atrastus muzikos ir kalbos reiškinius.