Kovo 9 d. sausakimšoje Lietuvos mokslų akademijos (LMA) salėje buvo iškilmingai įteikti 2011 m. Lietuvos mokslo premijos laureatų diplomai. Šiemet ši premija  buvo skirta trylikai mokslininkų už septynis reikšmingus mokslo darbus. Iš viso premiją gauti pretendavo 26 mokslo darbai.

Tarp laureatų yra ir penki Vilniaus universiteto atstovai. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje apdovanojimą už darbų ciklą „Senojo geležies amžiaus (I–IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai“ gavo VU Istorijos fakulteto prof. habil. dr. Mykolas Michelbertas. Fizinių mokslų srityje buvo apdovanotas VU Chemijos fakulteto profesorius dr. Ričardas Makuška (kartu su Algirdu Žemaitaičiu) už darbų ciklą „Gamtinės kilmės ir sintetiniai polielektrolitai aukštosioms technologijoms (1996–2010)“. Biomedicinos mokslų srityje VU Medicinios fakulteto dekanė prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė apdovanota už darbų ciklą „Ateroskrelozės patogenezės mechanizmas: molekulinių žymenų paieška ir tyrimas (1996–2010)“. Šioje kategorijoje apdovanojimą gavo ir dar vieni Vilniaus universiteto atstovai – VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas profesorius dr. Osvaldas Rukšėnas ir doc. dr. Aidas Alaburda už darbų ciklą „Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas (1996–2010)“.

Moksliniai tyrimai – valstybės variklis

LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas iškilmingoje ceremonijoje kalbėjo ne tik apie malonius dalykus. „Europos Sąjungoje dabar plačiai aptarinėjamas dokumentas, kuris vadinasi „Europos inovacijų švieslentė 2011“. Jame nustatytas inovatyvumo indeksas visoms ES šalims. Lietuva, deja, negali pasigirti ypatingais inovatyvumo laimėjimais, tačiau bene pirmą kartą 2011 m. buvo užfiksuotas mūsų šalies inovatyvumo rodiklio augimas“, – pažymėjo V. Razumas. Jis pabrėžė, kad joks inovatyvus produktas negali būti sukurtas be fundamentinių tyrimų ir kad Lietuvos mokslo premija teikiama labiausiai pasižymėjusiems Lietuvos mokslo atstovams už laimėjimus būtent fundamentinių mokslinių tyrimų srityje.

Iškilmingoje diplomų teikimo ceremonijoje dalyvavo daug garbių svečių. Laureatus sveikino Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. „Yra puiki šventiška tradicija – Kovo 11 dienos išvakarėse susirinkti šioje salėje ir pasidžiaugti mūsų mokslo laimėjimais, įteikti nusipelniusiems mokslininkams premijas“, – sakė Ministras Pirmininkas. A. Kubilius pabrėžė, kad būtent kūryba, atradimas, žinios yra didžiausia šventė žmogaus gyvenime. „Mūsų valstybės sėkmę kuria kiekvieno šalies gyventojo asmeninė sėkmė. XXI a. yra naujų technologijų, naujų atradimų amžius. Lietuva turi drąsiai pasakyti, kad ji nebijo globalios konkurencijos, nes mes turime gabių mokslininkų, turime mokslo institucijas. Todėl mes be baimės žiūrime į ateitį, žinodami, kad nepasimesime globalioje mokslinėje konkurencijoje“, – optimistiškai kalbėjo A. Kubilius.

Švietimo ir mokslo ministerijos vardu sveikinimo žodį tarė viceministrė dr. Nerija Putinaitė. Ji pažymėjo, kad Lietuvos mokslo premijų įteikimas yra gera proga pamatyti mokslininkų veidus. „Dažnai apie mokslininkus esame tik girdėję. Žinome tik jų vardus“, – sakė N. Putinaitė. Jos žodžiais, šios premijos yra labai svarbios ir valstybei bei visuomenei. „Lietuvos mokslo premijos yra ir mokslinės bendruomenės sutarimas – sutarimas, kurie tyrimai yra geriausi. Taip atsiranda nacionaliniai vertinimo standartai“, – teigė N. Putinaitė. Ji ypač pabrėžė tai, kad moksliniai tyrimai yra vienas pagrindinių valstybės raidos variklių.

Sėkmės receptas – negalvoti apie apdovanojimus

Po iškilmingos ceremonijos keli Vilniaus universiteto mokslininkai, Lietuvos mokslo premijų laureatai, trumpai pasidalijo savo mintimis bei įspūdžiais. „Jausmas po ceremonijos yra geras ir iškilmingas“, – sakė „U. V.“ žurnalistui prof. O. Rukšėnas. Pasak jo, Lietuvos mokslo premijos įteikimas už kartu su doc. dr. Aidu Alaburda atliktą darbų ciklą reiškia ne tik asmeninį pripažinimą, bet ir visos neuromokslų šakos pripažinimą Lietuvoje. O. Rukšėno manymu, pagrindinis sėkmę lemiantis dalykas mokslininkui yra surasti tą tyrimų sritį, kuri tikrai patinka. „Jeigu „degi“ savo darbu, tai ir laiko, ir pinigų tyrimams atsiranda“, – sakė O. Rukšėnas.

„Aš labai džiaugiuosi, esu laiminga ir, kaip sakiau, laimė būti čia, bet laimė yra ir visas tas kelias, kurį aš praėjau kartu su savo kolegomis, bendraminčiais ir šeima“, – savo jausmų po apdovanojimo neslėpė prof. Z. A. Kučinskienė. Pasak jos, apdovanojimai ateina, kai dirbdamas negalvoji apie juos. „Niekada nereikia galvoti apie tokią dieną, apie tai, kad čia gali sėdėti tu – reikia tiesiog dirbti. Mokslo darbas – tai yra pats įdomiausias dalykas, kurį gali gyvenime daryti“, – sakė po iškilmingos apdovanojimų ceremonijos Z. A. Kučinskienė.