Liepos 31 d. bus minimos vieno iškiliausių Vilniaus universiteto alumnų Ignoto Domeikos 215-osios gimimo metinės. Ta proga Vilniaus universitetas drauge su Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos Ignoto Domeikos draugija liepos 28–30 d. rengia tarptautinę konferenciją „Be praeities nėra ir ateities. Mokslas XIX–XXI a. sandūroje“.

Konferencijos tematika apims I. Domeikos gyvenimą ir veiklą, mokslo istoriją, aukštąjį mokslą ir jo reformas, chemiją ir geomokslus. Mokslinėje programoje numatyti kviestiniai pranešimai plenariniame posėdyje, žodiniai bei stendiniai pranešimai atskirų sekcijų posėdžiuose.

I. Domeika – viena iš tų asmenybių, kurias savinasi kelios tautos. Tačiau Naugarduko apskrityje gyvenusių ir lenkiškai kalbėjusių bajorų šeimoje gimęs Ignotas dienoraščiuose ir straipsniuose save visuomet vadino lietuviu.

Į mokslininko kelią jis pasuko anksti: 1816 m., būdamas vos keturiolikos, įstojo į Vilniaus universitetą. Studijuodamas dalyvavo slaptoje Filomatų ir Filaretų draugijų veikloje. Pabaigęs mokslus ir įgijęs filosofijos magistro laipsnį matematikos srityje, toliau dalyvavo universiteto gyvenime, lankėsi paskaitose.

Filomatų ir Filaretų draugijų idėjos išliko gyvos ir vėliau – I. Domeika aktyviai įsitraukė į 1831 m. sukilimą, kovėsi generolo D. Chlapovskio daliniuose. Sukilimą numalšinus apsigyveno Paryžiuje ir įstojo į Sorbonos universitetą. Po metų pradėjo mokytis Aukštojoje kalnakasybos mokykloje, o 1837 m., gavęs kalnakasybos inžinieriaus diplomą, nusprendė išvykti į Pietų Ameriką. Nuo 1847 m. dirbo Santjago universiteto profesoriumi, vėliau tapo fakulteto dekanu, o 1867 m. buvo išrinktas Čilės universiteto rek­toriumi.

I. Domeika daug dėmesio skyrė mineralogijos, geografijos ir etnologijos darbams: tyrė Čilės gamtą, atrado aukso, vario ir akmens anglies telkinius, įkūrė meteorologinių stočių tinklą, paskelbė pirmąjį Čilės geologijos žemėlapį. Tyrė ir meteoritus, rastus Atabamos dykumoje, šia tema parašė kelis išsamius mokslinius straipsnius.