Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė Valentina Dagienė drauge su Ugdymo plėtotės centro bei Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojais ir 24 pradinių klasių mokytojais iš įvairių Lietuvos mokyklų lankėsi Suomijoje, Turku miesto mokyklose ir universitete. Vizito metu siekta geriau susipažinti su Suomijos švietimo sistema ir jos metodų pritaikymu Lietuvoje.

Pavasarį nuspręsta sumoderninti pradinių klasių mokymą ir pradėti ugdyti pačius paprasčiausius informatikos ir informatinio mąstymo gebėjimus naudojant informacines technologijas (IT). Pasak prof. V. Dagienės, informatinio mąstymo skatinimas tikrai nereiškia, kad pradinių klasių mokiniai pamokas leis prie kompiuterių.

„Informatinis mąstymas, kaip pati sąvoka ir siūlo, tai ugdymas tokių mąstymo komponentų, kurių labiausiai reikia XXI amžiaus piliečiui: spręsti įvairius uždavinius, mokytis atskirti, ką galima padaryti greičiau, automatizuojant, kaip galima įveikti problemas dirbant drauge, kaip pasinaudoti įvairiomis prieinamomis priemonėmis ir pan.“, – pasakojo prof. V. Dagienė.

Norą kurti naują informatinio ugdymo turinį pradinėse klasėse pareiškė 69 mokyklos, iš jų vizitui atrinkta 10. Kelionę finansavo pasaulinė IT kompanija, programinės įrangos tiekėja „Bentley Systems“. Drauge su mokyklomis, įgyvendinant pokyčius, dirbs VU mokslininkų grupė, Švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras.

Vizitą kuravę Turku universiteto profesoriai Erkki Sutinenas ir Mikko-Jussi Laakso pasirūpino, kad mokytojai iš Lietuvos turėtų galimybę stebėti pamokas įvairiose mokyklose, organizavo diskusijas apie Suomijos mokytojų rengimą, mokė naudotis modernia mokymosi aplinka ViLLE. „Dauguma Suomijos mokyklų naudoja ViLLE matematikai ir informatiniam mąstymui ugdyti. Aplinka grindžiama nuolatiniais tyrimais (analitika, statistika) ir praktiniu bendradarbiavimu su mokyklomis ir mokytojais. Turku universitetas sutiko bendradarbiauti, tad ketiname sudaryti galimybes šiais metais ViLLE išbandyti trijose Lietuvos pradinėse mokyklose“, – pasakojo prof. V. Dagienė.

Nuo tada, kai prieš 40 metų įgyvendino milžinišką edukacinę reformą, Suomijos mokyklų sistema laikoma švietimo sistemų lydere ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Suomiška švietimo sistema yra orientuota į mokinių lygybę, užtikrinančią, kad kiekvienas vaikas gautų galimybę tobulėti ir įgyvendintų savo potencialą, nepriklausomai nuo tėvų finansinių galimybių.

„Palyginti su kitomis šalimis, suomių vaikai retai kada laiko egzaminus ar daro namų darbus – tai grindžiama pasitikėjimu, siekiu sudaryti vaikui sąlygas mokytis pačiam, jo nespaudžiant, tiesmukiškai netikrinant. Tačiau per pirmuosius devynerius mokslo metus 30 proc. mokinių suteikiama papildoma specialaus mokymosi pagalba. Tikriausiai todėl skirtumas tarp silpniausių ir stipriausių mokinių yra mažiausias pasaulyje“, – svarstė prof. V. Dagienė.