Ar mūsų šalies studentijai išties iškyla daug problemų dėl privalomojo sveikatos draudimo tvarkos, kuri veikia jau senokai, tik kai kurie jos pakeitimai įsigaliojo nuo praėjusių metų pradžios? Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai aiškina, kad čia absoliučiai daugumai studentų niekas nesikeičia, o ir tiems, kurie mano turėsią keblumų, jie nėra dideli.

Pirmiausia reikia pabrėžti, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymą (6 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatos) Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

VLK yra sudariusi duomenų teikimo sutartis su visomis teisėtai Lietuvoje veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis ir gauna duomenis apie jų dieniniuose skyriuose studijuojančius asmenis. Šiuos duomenis VLK teikia mokesčių administratoriui (VMI), kad jis žinotų, kurie asmenys yra apdrausti valstybės lėšomis.

Vakarines arba neakivaizdines studijas pasirinkę asmenys, suprantama, turi daugiau galimybių dalyvauti darbo rinkoje, bet nepavykus įsidarbinti turi teisę registruotis darbo biržoje kaip nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą, ir (pagal Sveikatos draudimo įstatymo  6 straipsnio 4 dalies 2 punktą) būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Be to, asmenims, kurie 2009 metais studijavo Lietuvos aukštųjų mokyklų vakariniuose arba neakivaizdiniuose skyriuose ir neturėjo darbo bei nebuvo registruoti darbo biržoje, Valstybinė mokesčių inspekcija gali taikyti Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas mokestinių prievolių vykdymo lengvatas. Šių įmokų nesumokėję vakarinio ar neakivaizdinio skyrių studentai, pateikę asmens tapatybės dokumentą, gali kreiptis į teritorinį mokesčių inspekcijos padalinį ir pasinaudoti tokiomis galimybėmis:

– susimokėti nepriemoką už 2009 m. mokestinį laikotarpį – dalimis arba atidėti nesudarant dėl jos mokėjimo mokestinės paskolos sutarties (mokėtojas prašyme galės nurodyti pagal pageidaujamą grafiką mokamas įmokų sumas, ir tokiu atveju priverstinio išieškojimo veiksmai mokėtojui nebus taikomi);

– nepriemoką pripažinti beviltiška, jei jos išieškojimas gali sukelti rimtų socialinių pasekmių.

Pabrėžtina, kad mokesčių mokėtojai nuo priskaičiuotų delspinigių galės būti atleisti pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, tai yra dėl asmens sunkios ekonominės ir socialinės padėties, dėl ekonominių motyvų ir kt. Teritoriniai mokesčių inspekcijos padaliniai, kaip įprasta, čia teikia gyventojams visokeriopą pagalbą, informaciją ir konsultacijas.

Ne ES ir Europos ekonominės erdvės šalių (Lichtenšteino, Islandijos ir Norvegijos) bei Šveicarijos aukštosiose mokyklose, bet vadinamosiose trečiosiose šalyse studijuojantys asmenys privalėjo išvykdami mokytis deklaruoti gyvenamosios vietos pasikeitimus. Turint galvoje, kad pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą atgaline data toks deklaravimas negalimas, šios prievolės neatlikusiems siūloma:

1) iš Lietuvos anksčiau jau išvykę vadinamųjų trečiųjų valstybių aukštųjų mokyklų studentai Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu ar kitu būdu gali pateikti laikotarpio, kada jie išvyko, Metinės pajamų deklaracijos formą (jei išvyko 2009 metais – GPM308 formą, jei 2007–2008 metais  – GPM305, jei 2006 metais – GPM302, jei 2005 metais – FR0462 formas), nepaisant to, ar jie atitinkamais laikotarpiais Lietuvoje gavo pajamų, ir jose nurodyti išvykimo datą. Ji gali būti šiemetinių arba praėjusių penkerių metų. Taip sudaroma galimybė deklaruoti savo išvykimą atgaline data, tad mokesčių požiūriu bus laikoma, kad asmuo nuo deklaruotos išvykimo datos nėra nuolat gyvenantis Lietuvoje ir neprivalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Šių duomenų pagrindu Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre, kurį tvarko VKL, bus atlikti atitinkami pakeitimai;

2) deklaruoti gyvenamosios vietos pasikeitimus Lietuvos gyventojų registre (tai galima padaryti seniūnijoje, savivaldybėje, konsulinėje įstaigoje tiesiogiai ir elektroniniu būdu). Šis deklaravimas galios tik ateičiai – nuo deklaravimo datos.

Reikalingos informacijos, be kita ko, galite rasti VLK (www.vlk.lt) ir VMI svetainėse (https://mic.vmi.lt).