Lietuvos tyrėjų grupės, kurią sudaro Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai, atliktas tyrimas sulaukė tarptautinio dėmesio. Publikacija, kurioje kalbama apie fundamentinius procesus, išspausdinta prestižiniame mokslo leidinyje „Applied Surface Science“.  

Naujausiame darbe – fundamentiniai tyrimai

VU tyrėjų pasiekimai jau ne kartą garsino mūsų šalį užsienyje. Naujausias dviejų mokslo centrų bendradarbiavimo rezultatas – fundamentinis  tyrimas, atskleidžiantis, kaip vyksta biologinių molekulių savitvarka – taip pat sulaukė pasaulinio dėmesio. Mokslininkų sraipsnis „Solvent Effects on Composition and Structure of Thiolipid Molecular Anchors for Tethering Phospholipid Bilayers“ išspausdintas patį aukščiausią pasaulyje citavimo reitingą šių tyrimų srityje turinčiame žurnale „Applied Surface Science“.

„Tai, kad tokio lygio leidinys publikavo mūsų mokslininkų ir studentų darbą – išties puikus įrodymas, kad Lietuvos tyrėjų kompetencijos atliepia pačius aukščiausius tarptautinius akademinės kokybės standartus, kurių laikosi tokių leidinių redakcinės komisijos“, – sako tyrimą atlikusios mokslininkų grupės vadovas, VU GMC direktorius dr. Gintaras Valinčius.

Kalbėdamas apie patį tyrimą, dr. G. Valinčius atskleidžia, kad šio darbo rezultatai buvo netikėti ir patiems jį vykdžiusiems mokslininkams. Tyrimo metu paaiškėjo, kad netvarka ir chaosas, dažnai laikomi negatyviais, nepageidaujamais reiškiniais mokslo tyrimuose, gali būti net labai naudingi.

„Darbe tyrėjai parodė, kad jei siekiama integruoti gyvosios gamtos elementus, tokius kaip biologinės fosfolipidų membranos, ir laidžius metalinius paviršius, šių dviejų elementų sandūroje turi egzistuoti tam tikras molekulių netvarkos lygis. Tvarkios sistemos yra nerangios, sunkiai keičiasi. O netvarkios lengvai persitvarko ir adaptuojasi. Todėl, keisdami sąlygas, mokslininkai gali nesunkiai suteikti kuriamai biologinei ir nebiologinei sandūrai pageidaujamų savybių“, – pasakoja darbo vadovas.

Reikalingas mokslininkų bendradarbiavimas

Pasak VU GMC direktoriaus, tokios gyvosios ir negyvosios gamtos elementų sandūros ypač svarbios sparčiai besivystančioje biotechnologijų kryptyje – bioelektronikoje: „Ateities biorobotikoje, dirbtinių organų ar atskirų bioninių pakaitinių kūno dalių, nervinio ar smegenų signalų perdavimo technologijose susidursime su daugybe panašaus tipo sandūrų, kurių tvarumas ir suderinamumas su gyvuoju audiniu bus esminis veiksnys tokiems prietaisams normaliai funkcionuoti“, – tyrimo svarbą atskleidė dr. G. Valinčius.

Atliekant tokius tyrimus, kurių rezultatus publikuoja prestižiniai mokslo pasaulio žurnalai, labai svarbus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas, dalijimasis įvairiomis patirtimis ir žiniomis: „Mūsų grupėje buvo fizikas, spektroskopijos specialistas dr. Saulius Tumėnas iš FTMC Puslaidininkių optikos laboratorijos, VU GMC biochemikai dr. Tadas Ragaliauskas ir Tadas Penkauskas, VU GMC doktorantas, chemikas Filipas Ambrulevičius ir bioinžinierė, šiuo metu Kopenhagos universitete magistrantūroje studijuojanti Audronė Valančiūtė“, – komandą pristatė tyrimo vadovas.

Bendradarbiavimas moksle reikalingas ne tik vienijant kelių mokslo sričių jėgas, bet ir įtraukiant jaunuosius mokslininkus: „Pasaulinio lygio atradimus gali daryti ne tik garsiausi profesoriai. Mūsų jaunimas jau ne kartą įrodė, kad sugeba sužibėti ne tik šalies, bet ir pasaulio mokslo horizontuose.“

Dr. G. Valinčiaus nuomone, tai, kad jauniems talentams suteikiamos galimybės, itin smarkiai prisidėjo ir prie šio tyrimo sėkmės. Viena iš svarbiausių VU GMC puoselėjamų taisyklių – jauniems ir iniciatyviems tyrėjams suteikti kiek įmanoma daugiau progų savarankiškai įgyvendinti savo idėjas.

„Jei gabus jaunas žmogus turi reikiamų žinių bei įgūdžių ir nori savarankiškai įgyvendinti mokslinį sumanymą, iškelti ar patikrinti naują hipotezę, leidžiame ir skatiname tą daryti, nepaisydami, ar jis mokslų daktaras, ar dar tik studijuoja magistrantūroje. Neturime išankstinių nuostatų, įsitikinimų, stereotipų. Norime, kad kūrybiški žmonės rastų savo vietą VU GMC ir jiems stengiamės visokeriopai padėti augti“, – sako dr. G. Valinčius.

VU GMC vadovas pasidžiaugė, kad prie rezultato sėkmės prisidėjo ne tik jo vadovaujamo centro, bet ir FTMC atstovai: „Vakaruose bendradarbiavimas tarp mokslo institucijų turi gilias tradicijas. Džiugu, kad Lietuvoje mokslo bendruomenė vis labiau supranta tokio bendradarbiavimo svarbą, nes tai – mūsų šalies konkurencingumą didinantis veiksnys“, – sako dr. G. Valinčius.

Saulėtekio slėnis – puiki investicija į mokslą

Fizikas, podoktorantūros stažuotojas dr. S. Tumėnas įžvelgia poreikį bendradarbiauti ir sprendžiant kitas aktualias problemas: „Mano, kaip fizikos mokslų atstovo, interesas – nauji objektai. Šiuo atveju tai buvo nauji biologiniai objektai, kurių tyrinėjimuose aš mačiau savo indėlį, nes esu optinių metodų specialistas, o FTMC turima optinė įranga suteikė mūsų grupei reikalingas technines galimybes“, – sako jis.

Pasak dr. S. Tumėno, būtent tai, kad FTMC ir VU GMC yra įsikūrę Saulėtekio slėnyje, visai vienas šalia kito, labai palengvino šio tyrimo atlikimą: „Šiuos du mokslo centrus skiria vos keli metrai ir tai labai padėjo kokybiškai atlikti numatytus darbus. Vos keletas žingsnių iš savo laboratorijos – ir atsidurdavau GMC. Tai itin patogu, nes šalia sutelkta įranga leidžia taupyti laiką, nesudaro tiriamų pavydžių transportavimo problemų.“

Svarbių tyrimų ir mokslo darbų įgyvendinimas tik įrodo, kad Saulėtekio slėnyje esanti nauja mokslinė ir technologinė infrastruktūra sukūrė tinkamas sąlygas Lietuvos tyrėjams būti konkurencingiems tarptautinėje mokslo erdvėje.

„Ilgą laiką Lietuvoje neturėjome tokių gerų galimybių kaip dabar, nebuvo pažangios technologinės bazės, modernių instrumentų, su kuriais galima įgyvendinti ambicingus mokslo projektus, demonstruoti aukštos kokybės mokslinius rezultatus. Tačiau dabartinė situacija nuteikia išties optimistiškai“, – sako dr. S. Tumėnas.

Pasak mokslininko, Saulėtekio slėnyje šiuo metu plėtojamas tarptautinio lygio mokslas, o ten įsikūrę tyrėjai sėkmingai palaiko tiek tarpusavio, tiek tarptautinius ryšius su mokslo pasauliu. „Neabejoju, kad šioje erdvėje gimusios idėjos dar ne kartą bus įvertintos pasaulyje“, – įsitikinęs dr. S. Tumėnas.