Martynas Barkauskas

Lazerinių technologijų įmonės „Light Conversion“ vadovas, Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto alumnas Martynas Barkauskas nesureikšmina fakto, kad jo vadovaujamos įmonės pagamintais itin trumpų impulsų lazeriais naudojasi tokie pasauliniai mokslo centrai kaip CERN‘as ar kone 100 geriausių pasaulio universitetų laboratorijų mokslininkai. Jam tai yra natūralu, nes trumpų impulsų (femto-/pikosekundiniai) lazeriai yra Lietuvos stiprybė, o juos gaminanti įmonė Vilniuje – bene didžiausia šių lazerių rinkos žaidėja pasaulyje. 

M. Barkauskas pasakoja, nuo ko prasidėjo jo susidomėjimas lazeriais, kaip jis atsidūrė versle, dirbančiame dėl mokslo pažangos, ir kodėl lietuviški lazeriai yra pripažįstami visame pasaulyje.

Į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą įstojote 1999 m. Kas paskatino pasirinkti fiziko karjeros kelią? Kodėl pasirinkote būtent Vilniaus universitetą?  

Fizika man mokykloje visada patiko ir sekėsi. Įtraukė tiek dalyvavimas olimpiadose, tiek labai geras fizikos mokytojas, kuris mus mokė paskutinius trejus metus mokykloje (ir tuo pačiu metu dėstė universitete). Buvo toks labai sveiko požiūrio į gyvenimą ir į daugelį klausimų, ne tik į dalyką – tai turbūt imponavo. Fizikos studijos Vilniaus universitete buvo natūralus sprendimas – jeigu nori studijuoti fiziką, tai renkiesi VU.  

Ar rinkdamasis studijas jau numanėte, kokia kryptimi gali pasisukti jūsų profesinis kelias? Galbūt buvo dvejonių, minčių keisti pasirinktą sritį? 

Oi, taip. Tuo metu, kai aš baigiau mokyklą, didžioji dalis tos mokyklos absolventų rinkosi tarp dviejų studijų krypčių: arba informatika, arba ekonomika. Apie ekonomiką aš tiek daug nesvarsčiau, nors turbūt tarp pasirinkimų ir įrašiau, bet labai rimtai rinkausi tarp informatikos ir fizikos. Šimtą vieną kartą mečiau monetą… (juokiasi) Nebuvo taip, kad 8 ar 9 klasėje jau tikrai žinojau, ką darysiu. Lygiai taip pat įstojęs į Fizikos fakultetą dar ieškojau savęs. Metus laiko papildomai lankiau prof. Vlado Vansevičiaus vedamus popaskaitinius astronomijos užsiėmimus, skaičiau knygas apie astronomiją ir bandžiau gilintis į tą sritį, bet nelabai man ji prilipo. 

Magistrantūros studijas tęsėte Amsterdame, tačiau doktorantūros studijų grįžote į Vilniaus universitetą. Kas lėmė tokį sprendimą? 

Tiek asmeninės priežastys, tiek tai, kad sąlygos čia studijuoti buvo taip pat geros. Labai gilaus ar didelio plano nebuvo, bet čia sugrįžti tęsti doktorantūros studijų atrodė neblogas pasirinkimas, nes VU fizikos laboratorijos tikrai gerai aprūpintos aparatūra ir patenka į šios srities pasaulio laboratorijų 500-tuką, o sritis, kurią aš pasirinkau, Lietuvoje yra pakankamai stipri. 

Kokios srities doktorantūros tyrimus vykdėte? 

Mano doktorantūra buvo iš ultrasparčiosios spektroskopijos, arba laiko skyros spektroskopijos. Tam yra naudojami lazeriai ir ta laiko skyra yra tiesiogiai susijusi su naudojamų lazerių impulsų trukme. Kuo trumpesnė lazerio impulso trukmė, tuo greitesnius procesus galima tyrinėti. Todėl doktorantūros studijų metu teko nemažai naudoti ir konstruoti lazerines sistemas su labai trumpais lazerių impulsais.  

Papasakokite apie savo profesinio kelio pradžią. Su kokiais sunkumais teko susidurti? Kokie geriausi atsiminimai? 

Kai studijavau doktorantūroje, įmonė „Šviesos konversija“ (kurioje dabar dirbu) buvo įsikūrusi už sienos nuo VU Lazerinių tyrimų centro. Aš ten kartais nueidavau pasikonsultuoti, kaip suderinti laboratorijoje turimus prietaisus ir lazerius. Baigus studijas man pasiūlė darbą toje įmonėje. Kurį laiką svarsčiau, kokį sprendimą priimti, nes norėjau toliau siekti mokslinės karjeros, bet galiausiai priėmiau darbo pasiūlymą, o truputėlį padirbėjęs įsisukau į tą verpetą. Įmonėje mane patraukė žmonės, dirbantys toje srityje, jie turėjo labai teisingą požiūrį į tai, kaip reikia darbus daryti gerai. Be to, nemaža įmonės gaminamų prietaisų dalis yra skirta moksliniams tyrimams, todėl kontakto su mokslu ten yra pakankamai. Man buvo savotiškai įdomu, kad verslas veikia dėl mokslo, o ne verslas dėl verslo arba mokslas dėl mokslo. 

Jei reiktų išskirti vieną – kokiu savo profesiniu pasiekimu labiausiai didžiuojatės? 

Labai smagu, kai ilgus metus bandai prisibelsti į žinomas dideles pasaulio įmones, kurioms turi ką pasiūlyti, ir pagaliau įtikini, kad mūsų gaminami lazeriai yra kokybiškas produktas. Ir kai jos, pabandžiusios mūsų produkciją, gauna geresnį rezultatą, nei tikėjosi, net geresnį nei su anksčiau naudotais konkurentų prietaisais, tuomet apima malonus pasitenkinimo jausmas. 

Kokiose srityse daugiausia naudojami jūsų įmonės gaminami lazeriai? 

Pirmieji įmonės gaminami produktai buvo priedai prie femtosekundinių lazerių, kurie leisdavo keisti lazerio bangos ilgį, vadinamieji optiniai parametriniai stiprintuvai (OPA). Iš to kilo ir įmonės pavadinimas „Light Conversion“, kuris sako, kad konvertuojamas lazerio šviesos bangos ilgis arba spalva. Vėliau kilo didesnių ambicijų – sukurti savo lazerius, kaupinančius tuos parametrinius stiprintuvus, ir po 5–6 metų tyrimų, konstravimų, klystkelių pasirodė pirmieji femtosekundiniai lazeriai.  

Šiuo metu mes jau lazerinių šaltinių (lazerių) pagaminame daugiau negu parametrinių generatorių. Tokie priedai prie lazerių daugiausia naudojami moksle ir yra svarbi mūsų darbo dalis, leidžianti mums suktis fizikos, chemijos, biologijos mokslo pasaulyje. Tuo tarpu mūsų kuriamos lazerinės sistemos keliauja ne tik į mokslinius centrus ar institutus, bet naudojamos ir pramoniniais tikslais. Nors kaip lazerių gamintojai nesame labai didelė įmonė, turime labai daug konkurentų pasaulyje, bet femtosekundinių lazerių srityje mes esame viena didžiausių žaidėjų pasaulyje.  

Kas yra „Light Conversion“ didžiausi ir žinomiausi klientai? 

Iš pasaulio universitetų 100-tuko bent 95-iuose yra naudojami mūsų produktai. O tie universitetai iš šio sąrašo, kur nėra mūsų prietaisų, kartais net nevykdo tiksliųjų mokslų tyrimų, pvz., Londono ekonomikos mokykla (London School of Economics).   

Kalbant apie industrinį pasaulį, trumpų impulsų lazeriai naudojami, pavyzdžiui, išmaniojoje gamyboje, kur reikia precizinio apdirbimo, kur pjaustomi labai maži objektai, medžiagos yra trapios arba labai jautrios lokaliam temperatūrų pokyčiui ar tiesiog reikia labai didelio tikslumo. Tai gali būti automobilių purkštukų gamyba, OLED ekranų struktūrų pjaustymas ar taisymas televizoriams, išmaniesiems ekranams, medicininių stentų, kateterių gamyba, lazerinė regos korekcija ar kataraktos operacijos. 

Lietuvos lazerių įmonės yra gerai žinomos CERN laboratorijoje, kur lietuviški femtosekundiniai lazeriai yra naudojami dalelių fizikos eksperimentuose. Kodėl CERN pasirinko būtent jūsų femtosekundinį lazerį PHAROS? Geresnio pasaulyje nėra?  

Kai prireikia specifinio sprendimo, kalbant apie femtosekundinius lazerinius šaltinius, sistemas, kaip ir minėjau, mūsų įmonė yra didžiausia žaidėja pasaulinėje rinkoje. CERN yra labai plataus profilio organizacija, kurioje taip pat yra reikalingi įvairūs didelio tikslumo lazeriai medžiagoms apdirbti. Be to, didelio intensyvumo lazeriais, o tokie yra femtosekundiniai lazeriai, galima sparčiai greitinti elektronus ir tam užtenka labai trumpo atstumo. Dėl šių dviejų priežasčių CERN‘e ir yra naudojami keli mūsų gaminti lazeriai. 

Kaip manote, kokia yra pagrindinė lietuviškų lazerių pripažinimo visame pasaulyje priežastis? 

Viena iš priežasčių – lietuviai lazerius pradėjo gaminti labai anksti, netrukus po to, kai tik buvo sukurti pirmieji lazeriai pasaulyje. Pradėję anksti per ilgus metus kaupėme patirtį.  

Visgi Lietuvos stiprybė yra ne lazeriai apskritai, o tam tikro tipo, t. y. trumpųjų impulsų, lazeriai. Kai kurios Lietuvos įmonės gamina komponentus tokio tipo lazeriams, kitos gamina tokio tipo šaltinius, trečios įmonės užsiima taikymais. Labai platus kompetencijų laukas šioje specifinių lazerių gamybos ir taikymo srityje turbūt yra unikaliausias dalykas, kurio nėra nė vienoje kitoje pasaulio vietoje. Pas mus visos trumpųjų impulsų lazerių gamybos ir taikymo kompetencijos sutelktos viename mieste – Vilniuje. Tikrai jokiame didžiajame Europos ar Amerikos mieste to nerasite. Mums kai kuriuos klausimus lengviau išsispręsti būnant arti vienas kito, tarpusavyje pasišnekant, negu tiems, kurie išsisklaidę dideliais atstumais. 

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros industrija auga kaip niekad greit. Kokios yra jūsų ambicijos, svajonės artimiausioje ateityje? 

Rinka, kurioje mes veikiame, auga ganėtinai sparčiai. Dalis mūsų klientų yra mokslo įstaigos, todėl reikia suprasti, kad profesorius dažniausiai neperka tokio paties prietaiso kaip jo kolega. Jie paprastai nori kažko kito, kadangi jiems reikia užsiimti mokslu, tai reiškia – ne kartoti, ką darė kolega, o ieškoti kažko naujo ir kitokio. Kad būtų galima pasiūlyti kitokius prietaisus, svarbu neatsilikti nuo mokslo pasaulio – visada jausti pulsą. Nuo inovacijų ir nuo sugebėjimo jas pritaikyti skirtingai veiklai priklauso ir tavo, kaip įmonės, sėkmė.  

Todėl aukštųjų technologijų įmonėms yra labai svarbu būti arti žinių ir problemų sprendimo centrų, o universitetai yra vieni iš jų.  

Kas jums labiausiai patinka jūsų profesinėje veikloje? Kas jus motyvuoja tobulėti?  

Patinka dirbti mėgstamą darbą. Turbūt tada nelabai išeina ir darbu pavadinti, kai darai tai, kas patinka. Tai yra smagiausia. Kai studijuoji ar dirbi, kas tau patinka, tada ir rezultatas būna geresnis vien dėl to, kad įdedi daugiau pastangų. 

Studijas Vilniaus universitete baigėte prieš 15 metų, bet iki šiol išlikote VU bendruomenės dalimi – dėstote studentams. Kokie jausmai jus sieja su Vilniaus universitetu? 

Šilti. Dėstymas studentams jau kokius dešimt metų man yra kaip hobis, kuris teikia malonumą. Mano dėstomas magistrantūros kursas yra ganėtinai specializuotas, bet aš labai džiaugiuosi turėdamas galimybę dalytis savo sukauptomis žiniomis.  

Kokį patarimą duotumėte moksleiviui renkantis studijas ir planuojant karjeros kelią? 

Geriausias dalykas, nors ir nelabai paprastas – žinoti, ko nori. Žmonės, būna, ir keturiasdešimties metų sulaukę nelabai žino, ko nori. Gal tai ir nėra labai didelė problema, bet žinoti, prie ko yra linkstama, sau nemeluoti ir rinktis tą sritį, kuri tinka ir patinka, yra pagrindinis patarimas. Šiais laikais, kai išsilavinimas yra beveik visuotinis ir kai tiek daug darytų ir jau padarytų dalykų, kad pelnytum sėkmę, reikia gana smarkiai gilintis į tam tikrą sritį – tam reikia daug pastangų.