Šis ruduo – ypač aktyvus visai mokslo bendruomenei. Mokslinių tyrimų kryptys ir geografija vis labiau plečiasi: stiprėja dvišaliai ryšiai, daugėja reikšmingų susitarimų ir bendrų tarptautinių projektų, aktualių sprendžiant gyvybės mokslų, onkologijos ir kitas problemas, taip pat koncentruojantis į ateities iššūkius energetikos, medicinos technologijų, humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. „Kiekvieno kolegos, socialinio partnerio, institucijos sėkmė – visos mokslo bendruomenės sėkmė“, – sako Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.
Plečiamos mokslinio bendradarbiavimo kryptys
Šį rudenį ypač daug dėmesio sulaukė LMT Nacionalinių kontaktinių asmenų grupės (LMT NCP), bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasadomis užsienio šalyse ir kitais partneriais, surengti aukšto lygio tinklaveikos renginiai Paryžiuje („Lietuvos sezonas Prancūzijoje“) ir Berlyne („Berlyno mokslo savaitė 2024“), subūrę Lietuvos mokslo bendruomenę ir šių šalių mokslinių tyrimų grupes bei verslo atstovus.
„Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai šiuos susitikimus įvertino kaip ypač perspektyvius, plėtojant dvišalius akademinius ryšius bei partnerystes visai Europos mokslo bendruomenei aktualios programos „Europos horizontas“ projektuose, prisidedančiuose prie mokslo ir technologijų pažangos visame pasaulyje“, – pabrėžia dr. G. Valinčius.
Dalyvavimo „Berlyno mokslo savaitėje“ tikslas – skatinti Lietuvos mokslininkų, tyrėjų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą su Vokietijos ir kitų šalių partneriais. Tokie renginiai neapsiriboja vien dvišaliais ryšiais, o kuria platformą tarptautiniam mokslininkų tinklui, skatinančiam inovacijas ir sudarančiam sąlygas kartu įveikti globalius iššūkius.
Partnerystės ryšių su Prancūzijos mokslininkais stiprinimo tikslas panašus – bendradarbiaujant vykdyti pažangiausius mokslinius tyrimus gyvybės mokslų ir onkologijos srityse ir kartu spręsti opiausias medicinos sistemos problemas, plėtoti partnerystes europiniuose projektuose.
Šie metai – ypač svarbūs ir stiprinant Lietuvos ir Taivano mokslininkų bendradarbiavimą. Prieš metus pasirašytas susitarimo memorandumas su Taivano nacionaline mokslo ir technologijų taryba (NSTC), pradėti finansuoti 10 pirmų bendrų mokslinių projektų, kuriuos atrinko Taivano ir Lietuvos ekspertai.
„Tikimės reikšmingų rezultatų biotechnologijos, lazerių ir medžiagų mokslo, inžinerijos ir informacinių kompiuterinių technologijų srityse. Po dvejų metų, kai projektai artės į pabaigą, kartu su Taivano ekspertais atrinksime iki penkių geriausių rezultatų pasiekusių projektų, kuriuos finansuosime papildomai, siekdami juos pritaikyti praktikoje. Neabejojame, kad kartu įgyvendinamų tyrimų rezultatai turės įtakos gerinant gyvenimo kokybę, prisidės prie socialinio ir ekonominio mūsų šalies vystymosi, socialinių, ekonominių, sveikatos problemų sprendimo ir pramonės pažangos.
Tarptautinių projektų ir, plačiau žiūrint, mokslo nauda visuomenei – neabejotina: kuriamos naujos technologijos, mokslo šakos, darbo vietos, kuriami nauji ir tobulinami ligų diagnostikos ir gydymo metodai, galintys turėti milžinišką įtaką žmonių sveikatai ne tik Lietuvoje ir Taivane, bet ir visame pasaulyje“, – tvirtina LMT pirmininkas.
Skatinami lituanistiniai tyrimai už Lietuvos ribų
Dar vienas reikšmingas šių metų projektas – startavusi nauja Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos programa, kurią parengė LMT ekspertai, konsultuodamiesi su Lietuvos ir užsienio akademine bendruomene. Programa bus įgyvendinama 2025–2030 m., o jos preliminarus biudžetas, planuojama, bus apie 22 mln. eurų.
Naująją programą sudarys keturios priemonės, skirtos lituanistiniams tyrimams, jų rezultatų publikavimui Lietuvoje ir užsienyje bei mokslo populiarinimui. Programos naujovė – konkursinis finansavimas užsienyje vykdomoms taikomosioms lituanistikos veikloms.
„Programos rengėjai neabejoja, kad per ateinančius penkerius metus pavyks atskleisti didžiulį lituanistikos tyrimų potencialą, o sukauptos žinios ir patirtis prisidės prie šalies kultūrinio identiteto išlaikymo, taip pat, atsižvelgiant į šiandienos iššūkius, padės aiškiai apibrėžti mūsų tautos artimiausių dešimtmečių raidos gaires. Tikimės, jog, kalbant apie lituanistikos programą, ateityje vis daugiau dėmesio bus skiriama tarpdiscipliniškumui. Lituanistika nėra vien tik mokslas apie kalbą, istoriją, bet ir apie tai, kaip ji vystosi, kokios jos perspektyvos šiuolaikinių technologijų kontekste, kaip šios technologijos gali prisidėti arba būti naudojamos kalbai išsaugoti“, – sako dr. G. Valinčius.
Nubrėžtos mokslinių tyrimų ateities gairės
LMT bendruomenė ir toliau tęsia svarbią kelionę šalies pažangos link, stiprindama ir plėtodama mokslinių tyrimų infrastruktūras (MTI), kurios yra pagrindinės materialios ir nematerialios priemonės, užtikrinančios aukščiausio lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei inovacijas. LMT parengė ketvirtąjį Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtros kelrodį – svarbų dokumentą, kuriame apžvelgiama ir kritiškai įvertinama esama padėtis ir suplanuota būsima MTI plėtra mūsų šalyje. Kelrodis įprasmina ilgalaikę viziją ir atspindi nuoseklias pastangas, kurias LMT su užsienio ekspertų pagalba ir konsultuodamasi su svarbiausiais šalies socialiniais partneriais sutelkė kartu su Lietuvos mokslo bendruomene, kad būtų įgyvendinti ambicingi mūsų valstybės pažangos uždaviniai.
„Šis strateginis dokumentas – mūsų orientyras ir įsipareigojimas, padedantis siekti tikslių, drąsių ir tvarių sprendimų, skatinančių kurti Lietuvoje modernią mokslo ir inovacijų ekosistemą. Tokią ekosistemą, kurioje kiekvieno talentingo Lietuvos tyrėjo idėjos turės visas galimybes tapti nauju žinojimu, kompetencijomis bei inovacijomis, būtinomis mūsų šalies socialinei, ekonominei ir kultūros raidai bei tarptautiniam konkurencingumui užtikrinti“, – sakė LMT pirmininkas.
Atnaujintos stažuotės NASA
Vienas svarbiausių strateginių LMT tikslų – investicijos į jaunąją mokslininkų kartą. Šiais metais, atnaujinus LMT ir JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) bendradarbiavimą, pavasarį paskelbtas konkursas studentams stažuotis NASA mokslinių tyrimų centruose. Jau aišku, kad 2025 m. pavasario stažuotėse dalyvaus 10 LMT pasiūlytų studentų – tai didelis pasiekimas visai mokslo bendruomenei. Taip pat startavo kvietimas stažuotis NASA kitų metų rudenį – pirmą kartą paraiškas galės teikti ir užsienyje studijuojantys lietuviai, taip pat – studentai doktorantai.
Lietuva – viena iš 13 valstybių, dalyvaujančių tarptautinėje NASA stažuočių programoje, kurią ypač palaiko tiek NASA, tiek JAV ambasados Lietuvoje atstovai. „Šioje programoje dalyvaujantiems studentams sudaryta išskirtinė galimybė susipažinti su unikaliais tyrimais, vykdomais būtent JAV: astromokslų, technologinių, susijusių su raketine trauka, ryšių sistemų valdymu, taip pat didžiųjų duomenų apdorojimu, o įgytą patirtį ir žinias pritaikyti akademinėje ar profesinėje praktikoje“, – paaiškino LMT pirmininkas.
Tikslas – aktyvesnis bendradarbiavimas
Pasak dr. G. Valinčiaus, LMT tikslas – kurti ir plėtoti dialogą su mokslo bendruomene, o pagrindinė valstybės patikėta misija – skatinti ir finansuoti mokslinius tyrimus, kurių rezultatai prisidės prie šalies socioekonominės ir kultūrinės plėtros.
„Megzdami dialogą su akademine bendruomene, socialiniais partneriais, užsienio kolegomis, mes ieškome atsakymų, kokios investicijų kryptys, mokslinės programos – perspektyviausios ir kokią naudą gali teikti tiek visuomenei, tiek mokslo bei technologijų pažangai. Mokslo bendruomenę kviečiame kuo aktyviau dalyvauti vertinant mūsų pačių parengtas programas, dalyvauti apklausose, teikti pastabas, pasiūlymus, kaip dar efektyviau ir kokybiškiau organizuoti konkursines programas. Vienas iš didžiulių iššūkių ne tik LMT, bet ir kitoms finansuojančioms organizacijoms Europoje ir pasaulyje – pokytis pereinant nuo kiekybinių prie kokybinių mokslinių rezultatų vertinimų. Sykiu bendradarbiaujant rasti būdų, kaip dirbtinio intelekto technologijas integruoti į mokslo veiklą, suderinti su mokslininkų idėjomis arba pasirinkimu naudoti šias technologijas teikiant paraiškas, kuriant mokslo darbus ir pan.“, – komentuoja LMT pirmininkas.
Pašnekovo žodžiais, vienas reikšmingiausių veiksnių, lemiančių šalies konkurencingumą – palankios tyrėjų darbo sąlygos. „Mes šį klausimą nagrinėjame įvairiais požiūriais, tiek analizuodami galimybes mokslininkams savo idėjas realizuoti mokslinėse laboratorijose, ekspedicijose, lauko tyrimuose, tiek analizuodami, kaip gerosios praktikos standartai gali būti efektyviau diegiami į kasdienį mokslo ir studijų institucijų darbą, taip pat ir įgyvendinant LMT finansuojamus projektus.
Neabejoju, kad didžiulį pokytį sukurs būsimi tarptautinėmis partnerystėmis grįsti kompetencijų centrai, kuriuos planuojama steigti Lietuvoje. Šiuo metu LMT ekspertai atlieka vertinimą, kurį užbaigus turėtų paaiškėti, kokius kompetencijų centrus tikslinga kurti mūsų šalyje. Tikiu, kad mokslinių tyrimų centruose, kurie bus įkurti bendradarbiaujant su pasaulyje pripažintais tarptautiniais mokslo centrais, gims drąsiausios idėjos, bus įgyvendinti ambicingiausi projektai, turėsiantys ryškų poveikį šalies ekonomikos konkurencingumui, taip pat socialinei ir kultūrinei raidai“, – tvirtina LMT pirmininkas.
Informaciją apie visus LMT kvietimus galima rasti kalendoriuje čia.
Komentarų nėra. Būk pirmas!