Vilniaus universitete lapkričio 27 d. vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis. Jame svarstyti aktualūs su aukštojo mokslo politikos ir švietimo raida susiję klausimai.

Buvo aptarti LURK narių ir kitų institucijų veiksmai per laikotarpį tarp posėdžių. Konferencijos nariai kalbėjo ir apie Lietuvoje planuojamą statyti Mokslo ir inovacijų centrą. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) žada šio centro statybai skirti lėšų, tačiau jų nepakaks, todėl iki sausio 10 d. reikia patikslinti privataus kapitalo indėlį. Antraip šis projektas pasmerktas. Dar vienas svarbus jo aspektas  – vieta. „Šis centras turėtų būti ten, kur atneštų didžiausią naudą šaliai. Kitaip tariant ten, kur didžiausia mokslo koncentracija. Ji yra Saulėtekio slėnyje Vilniuje. Kitur sostinėje statyti nebūtų prasmės. Šis centras turėtų būti skirtas ne pramogai, o jaunimo sudominimui mokslais, aukštosiomis technologijomis“, – įsitikinęs prof. A. Žukauskas. KTU rektorius sutiko su kolegos pastebėjimais, tačiau argumentavo, kad geografiškai, verslo ir finansų pritraukimo prasme tam palankesnis Kaunas. LURK pritarė LSMU rektoriaus prof. Remigijaus Žaliūno nuomonei, kad vietą turėtų nuspręsti Vyriausybė, o universitetai turėtų formuoti šio centro veiklos turinį.

LURK prezidentas prof. Alfonsas Daniūnas ir kiti nariai pristatė Mokslo ir studijų įstatymo svarstymą Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Kadangi, kaip teigė Prezidentas, į daugumą LURK teiktų pastabų dėl šio įstatymo turinio nebuvo atsižvelgta, tad diskutuota, kokių veiksmų reikėtų imtis. Nutarta dalyvauti kitos savaitės šio komiteto posėdžiuose ginant pateiktąsias pastabas. Dėl tolesnių LURK veiksmų bus nuspręsta vėliau.

Nemažai diskutuota apie tai, kaip sumažinti studijų programų skaičių. I ir II pakopose šiuo metu yra net 1001 studijų programa. „Kasmet vis daugiau studijų programų nesurenka minimalaus studentų skaičiaus. Tai rodo, kad studijų programų yra per daug“, – teigė LURK prezidentas, VGTU rektorius prof. A. Daniūnas. Jam pritarė ir KTU rektorius prof. Petras Baršauskas. Jo pastebėjimu, studijų programų kaitą riboja teisinis reglamentavimas ir finansavimo sistema: „Jeigu programa ir toliau liks katedros žinioje, niekas nepasikeis. Reikia išorinio valdymo, studijų programų matymo iš paukščio skrydžio.“ Su tuo sutiko ir VU rektorius prof. Artūras Žukauskas. Jo manymu, administruoti studijų programą turėtų ne katedra, o fakultetas. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad programų registravime daug netvarkos. Ministerijos atstovė teigė, kad naujajame Mokslo ir studijų įstatyme numatyta dalinai tobulesnė registravimo tvarka. LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas pastebėjo, kad dabar universitetai baudžiami, jeigu mažina studijų programų skaičių. Todėl esą reikėtų parengti siūlymus ŠMM, leisiančius paprasčiau panaikinti studijų programą. Nutarta dalyvauti rengiant tobulesnius studijų programų registravimo ir apskaitos poįstatyminius aktus, mažinti programų skaičių.

Daug diskusijų sukėlė priėmimo į aukštąsias mokyklas 2016 m. sąlygos, konkursinio balo sudarymo principai, mažiausiojo stojamojo balo nustatymas ir kiti kriterijai. Siekdama geresnės studijų kokybės ir geresnio stojančiųjų pasirengimo studijoms aukštosiose mokyklose bei jų atrankos balanso, LURK susitarė ir pasiūlė tokias minimalias sąlygas:

stojantiesiems į universitetų valstybės finansuojamas vietas (išskyrus menų): išlaikyti 3 valstybiniai brandos egzaminai – lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos (išskyrus menus) – ir pasiektas konkursinis balas, ne mažesnis kaip 2;

stojantiesiems į universitetų valstybės nefinansuojamas vietas: išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas ir pasiektas konkursinis balas, ne mažesnis kaip 2;

stojantiesiems į kolegijų valstybės finansuojamas vietas (išskyrus menų): išlaikyti 2 valstybiniai brandos egzaminai – užsienio kalbos ir matematikos (išskyrus menus) – ir pasiektas konkursinis balas, ne mažesnis kaip 1,5;

stojantiesiems į kolegijų valstybės nefinansuojamas vietas: išlaikytas vienas bet kurio dalyko valstybinis brandos egzaminas ir pasiektas konkursinis balas, ne mažesnis kaip 1,5.

Sąlygose nurodytas minimalus konkursinio balo dydis nenumato jokių papildomų balų už kitokius nei akademinius pasiekimus. Be to, nutarta kitąmet priimamų į informatiką studentų skaičių didinti 10 proc.

Aptartas minimalus studentų skaičius studijų programose, studijų krepšelio kainos kėlimas. VU rektorius atkreipė dėmesį į netolygų krepšelio indeksavimą.