Balandžio 16 d. Veterinarijos akademijoje įvyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis, kuriame dalyvavo universitetų tarybų pirmininkai, Lietuvos švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, Vyriausybės kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus vedėjas Linas Vingelis, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis.

VU prorektorius Aleksas Pikturna pristatė Seime vykusias diskusijas apie rektorių atlyginimus. Rektoriai pritaria, kad nuo šiol informacija apie rektorių ir kitų universitetų vadovų algas ir kitas pajamas būtų skelbiama internete.

Seime pritarta, kad universitetų biudžetas būtų mažinamas 5,4 proc. Pasak Seimo narių, taip turėtų būti mažinamos kitos išlaidos. Deja, realybė kitokia, pvz., VU kitos išlaidos sudaro tik 1,3 proc, vadinasi, teks mažinti atlyginimus. Tačiau atlyginimų mažinimas, nemokamos atostogos – teisiškai sudėtingos problemos.

Lietuvos švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė pristatė pranešimą „Mokslo ir studijų reforma: padarinių analizė ir studijų programų akreditacija“. Siekta identifikuoti universitetus, kurie vykstant reformai galėtų patekti į rizikos zoną.

Tikimasi, kad įgyvendinus reformą dvigubai padaugės studentų, kurie visai nemokės už mokslą. Dabar tokių yra 7000, o būtų 12 000. Tačiau pamirštama, kad dalis mokamas vietas turinčių studentų moka tik 500 litų už semestrą.

Studijos ekspertų nuomone, studentų skaičiaus santykis universitetuose, kolegijose ir profesinėse mokyklose yra neproporcingas, todėl daugiau turi būti plėtojamas profesinis mokymas.

Aiškūs geografiniai traukos centrai yra Vilnius, Kaunas. Regionų (Klaipėdos, Šiaulių) aukštąsias mokyklas stojantieji renkasi ne pagal gyvenamąją vietą, o pagal norimą programą, neskaičiuodami išlaidų. Reforma lemtų, kad būtų finansuojami pažangiausi studentai, neatsižvelgiant į pasirinktą programą.

Regionuose turėtų populiarėti koleginės studijos. Numatoma tarptautinė studijų programų akreditacija. Universitetų pertvarkai numatyta skirti 600 mln. litų.

Reformos silpnybės: jeigu studentas iškrito, pinigai iš universitetų atimami. Tai neigiamai veiks studijų kokybę, nes universitetai bijos išmesti studentus. Studentams aktualu, ar laiku bus parengta paskolų sistema, jei ne – bus sumažintas studijų prieinamumas.

VU tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus informavo LURK, kokias pataisas pavyko ir ko nepavyko pasiekti derinant Aukštojo mokslo įstatymą. Svarbiausia, siekiama sumažinti įstatymo projekte numatytus viešosios įstaigos statuso ribojimus (aukštosios mokyklos būtų beteisės), kurie netaikomi kitiems subjektams.

Alvydas Malinauskas, „Studentų kryžius“ projekto pirmininkas, pristatė inciatyvą Kryžių kalne pastatyti kryžių, skirtą Lietuvos studentams. Ant kryžiaus bus iškalti visų dar „gyvų universitetų“ simboliai.