Birželio 26 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įvyko baigiamasis pirmojo pusmečio Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis.

Apibūdindamas LURK atliktus veiksmus tarp posėdžių, prezidentas aptarė savo susitikimą su naująja švietimo ir mokslo ministre, kuri pažadėjo dalyvauti kitame LURK posėdyje, Mokslo ir studijų įstatymo (Nr. XI-242) 70 straipsnio pakeitimą ir jo papildymą 70.1 straipsniu (įstatymo projektas NR. XIIP-3151), kuriuo įtvirtinamas pažymys 7 kaip slenkstinis gaunant valstybės finansavimą studijoms. Taip pat kalbėtasi dėl išlyginamųjų studijų į magistrantūrą po studijų kolegijose, pritarta jų buvimui, tačiau prie šio klausimo detalių bus grįžtama rudenį. Trumpai aptarta naujojo Darbo kodekso projekto raida, apgailestauta, kad ne į visas LURK teiktas 15 pastabų buvo atsižvelgta ir todėl tolesni debatai dėl jų persikelia į Seimą.

Susirinkusiai auditorijai apie Lietuvos etninės kultūros svarbą pranešimą perskaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja Daiva Vyčinienė. Ji pabrėžė etnokultūros svarbą ir pristatė siūlymą ją įtraukti į aukštojo mokslo privalomųjų dalykų sąrašą. Rektoriai pritarė klausimo svarbai ir įsipareigojo į pateiktus pasiūlymus atsižvelgti universitetų nuožiūra.

Bene jautriausias, daugiausia diskusijų sukėlęs klausimas – dėl lengvatų, suteikiamų jaunuoliams, atlikusiems privalomąją karinę tarnybą, stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas. Kompromiso būdu prieitas sprendimas: kvotų, nustatomų pačių universitetų kiekvienai studijų krypčiai (ar programai), įvedimas ir pusės balo pridėjimas, jei studentas atitinka minimalius stojimo į universitetą reikalavimus. Be to, vadovaujantis užsienio patirtimi, sulaukta siūlymų įvesti motyvacinius pokalbius stojantiesiems, per kuriuos šauktiniai galėtų pademonstruoti didesnę motyvaciją, arba suteikti jiems finansinę, bet ne intelektinę nuolaidą.

Posėdyje buvo pristatyti ERASMUS+ aukštojo mokslo programos tarptautinio mobilumo tarp programų ir partnerių šalių 2015 m. kvietimo rezultatai. Konkurse sulaukta 30 paraiškų, 25 iš jų buvo patenkintos. Prioritetas buvo teikiamas atvykstančiųjų studentų ir pedagogų mobilumui. Daugiausia lėšų skirta Pietų Viduržiemio šalių piliečių mobilumui.

Priėmimo į universitetus 2017 m. tvarką pristatė LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas. Konkursinio balo sandara išlieka tokia pati. Vis dėlto sulaukta tam tikrų papildymų, tokių kaip, baigus profesinę mokyklą su pagyrimu, jei stojimo sritis atitinka profesinį išsilavinimą, skirti papildomą balą. Siūloma sumažinti mokyklinių metinių pažymių svertą, o B lygio įvertinimų iš viso nepriimti dėmesin. Taip pat sulaukta siūlymų supaprastinti anksčiau baigusių mokyklas asmenų pažymių perskaičiavimo principus, patikslinti geriausiųjų eilės sudarymo tvarkos aprašą ir kt. Esminių pataisymų siūlymų posėdžio metu nesulaukta.

Plačiau skaitykite čia.

Parengta pagal LURK informaciją.