Pastaraisiais metais lyčių lygybės klausimui yra skiriamas ypatingas dėmesys tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse. 2017 m. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta prievolė įgyvendinti lyčių lygybės principą lėmė pokyčius darbo santykiuose. Apie pastebimus šio principo įgyvendinimo privalumus ir trūkumus, lyčių lygybės tendencijas diskutuota lapkričio pradžioje Lietuvos nacionalinės grupės (ELSA) Vilniaus filialo organizuotoje konferencijoje „Lyčių lygybė darbo rinkoje: siekiamybė ar realybė?“.

Renginyje įžvalgomis dalijosi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, Europos lyčių lygybės instituto tyrimų programos koordinatorė dr. Jolanta Reingardė ir „Swedbank“ valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė. Diskusijos dalyviai priėjo prie išvados, kad Lietuvoje lygios teisės skirtingoms lytims vis dar labiau yra siekiamybė, o ne realybė.

Dr. J. Reingardė pristatė 2017 m. lyčių lygybės indeksą. Lietuva yra 28 vietoje iš visų ES valstybių. „Nuo 2005 m. mes ne tik nepajudėjome į priekį, bet ir esame vienintelė šalis, kuri tolsta nuo kitų ES valstybių“, – teigia dr. J. Reingardė. Žemiausias rezultatas, 32,5 iš 100, yra galios indeksas, kuris atspindi, kiek moterų yra valdžioje (parlamente, vyriausybėje ir keliose socialinėse srityse), kai ES vidurkis – 51,9. Vos 13 proc. verslo įmonių valdybų narių sudaro moterys.

„Lietuva pirmauja ir pagal mokėjimo už darbą sistemų lankstumą. Darbuotojai dažnai yra palikti nežinioje, nes nėra aiškių mokėjimo sistemų, jie gauna tokį atlygį, kokio, darbdavio manymu, yra verti. Mokėjimo sistema Lietuvoje turėtų būti aiškesnė, skaidresnė“, – įsitikinęs teisininkas prof. T. Davulis. Pasak jo, Lietuvoje nuo 1999 m., kai įsigaliojo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, nebuvo nė vienos bylos dėl nevienodo atlygio skirtingoms lytims. Tačiau, jo teigimu, problema ne vien darbo užmokestis: „Kodėl mes moteris kartais išstumiame iš darbo rinkos? Kodėl Lietuvoje yra ilgiausios ir dosniausios vaiko priežiūros atostogos?“

Prof. T. Davulis pasakojo apie Vakarų Europoje matytą plakatą, kuris skelbė, kad į mokyklą einantiems berniukams reikia duoti daugiau pinigų nei mergaitėms. Šis nevyriausybinės organizacijos plakatas esą skirtas atkreipti dėmesį į tai, kad vaikų laukia tokia gyvenimo realybė – moterys uždirbs daug mažiau nei vyrai. Tai mus skatina susimąstyti, ar profesiniame gyvenime elgiamės su darbuotojais teisingai. „Įsivaizduokime praktinę situaciją: į tą pačią poziciją kandidatuoja vienodą išsilavinimą ir patirtį turintys vaikinas ir mergina. Vaikinai dažniau yra linkę prašyti didesnio darbo užmokesčio, taigi vaikinas prašo 2000 eurų, o mergina – 1500 eurų. Darbdaviai kaip leistiną dalyką mato jiems mokėti tiek, kiek šie paprašė, taigi vyrui mokės daugiau, nes jis paprašė daugiau“, – pasakoja profesorius ir pabrėžia, kad taip elgtis darbuotojų atžvilgiu yra nesąžininga.

Prof. T. Davulis iškėlė klausimą, ar galėtų darbovietėse būti ne tik duomenų apsaugos pareigūnai, bet ir lygių galimybių apsaugos pareigūnai. Šie užtikrintų, kad lokalūs teisės aktai būtų veikiantys ir nepažeistų žmogaus teisių, taip pat spręstų konkrečius iškilusius ginčus, peržiūrėtų įtartinus atvejus.

Pasak D. Grigienės, tai nespręstų esminių problemų, nes priemonių turėtų būti imamasi valstybės lygmeniu, pavyzdžiui, įsteigiant lygių galimybių ministro institutą. „Visos didelės įmonės turi atlygio politiką. 2015 m. mes banke suskirstėme darbus į tam tikras kategorijas, siekdami tą skirtumą panaikinti. Bandėme objektyviai įvertinti situaciją, darbuotojų darbo patirties, išsilavinimo kriterijus. Išsiaiškinome, kad atlyginimų skirtumas yra maždaug 5 proc. Šią problemą stengiamės spręsti iki šiol“, – pasakoja „Swedbank“ atstovė.

Pasak D. Grigienės, labai trūksta aukščiausių pareigūnų iniciatyvos. Jie savo retorika dažnai pabrėžia, kad lygių galimybių skirtingoms lytims klausimas nėra prioritetas. Tačiau būtina savo teises ginti ir patiems: „Koją kiša nedrąsa, savo teisių ir jų gynimo nesuvokimas. Turime kiekvienas žiūrėti savęs ir reikalauti įmonėje lygios politikos, klausti: ar mokate man atlyginimą, kuris yra lygus? Kol tai nebus norma, nematysime pokyčių visuomenėje“, – sako konferencijos dalyvė.

Europos lyčių lygybės instituto tyrimų programos koordinatorės dr. J. Reingardės teigimu, bandant užtikrinti lygybę reikia atsakyti į labai daug sudėtingų klausimų. Pavyzdžiui, kas yra vienodos vertės darbas? „Užsienyje dažnai lyginamos slaugytojos ir policininkai. Nors darbai atrodo labai skirtingi, manoma, kad jie gali būti laikomi vienodos vertės, kadangi šių specialybių atstovai dirba ilgas darbo valandas ir pavojingomis sąlygomis. Kodėl informacinių technologijų specialistai uždirba tiek daug, nors išvis nedirba su žmonėmis?“ – klausia dr. J. Reingardė.

Mokslininkė įvertino ir nelygias teises darbovietėje uniformų klausimu. Ji retoriškai klausė: kodėl vyrai kaip uniformą nešioja kelnes, o moterys – sijoną? Tai yra vadinama seksizmu.

Konferencijoje buvo aptariamos galimybės moterims lengviau patekti į atsakingus postus. Tam galbūt galėtų padėti lyčių kvotos. „Mes paskaičiavome, kad kol visuomenė pati susivoks, praeis 200 metų. Aš sakau „taip“ tokiam įstatymui, nes sprendimo reikia jau dabar“, – teigia dr. J. Reingardė. 

Jai antrino ir D. Grigienė. „Swedbank“ atstovė prisiminė kandidatę į Islandijos prezidentus, kurios teigimu, Islandijoje kvotos priimtos supratus, kad per ilgai nevyksta jokie pokyčiai. O nustačiusi kvotas šalis netrukus padarė didžiulį šuolį šioje srityje.

D. Grigienė sako dažnai girdinti, kad kvalifikuotų moterų užimti aukštus postus tiesiog nėra. Tačiau, pasak jos, jų nėra todėl, kad niekas jų neruošia. Turbūt darbdaviui naudingesnis atrodys vyras, kuris niekada nėra išėjęs motinystės atostogų, nei moteris, kuri augindama vaikus nedirbo ketverius metus. D. Grigienės teigimu, dėl stereotipų ir auklėjimo moterys apskritai mažiau pasitiki savimi. Jos sutinka dirbti už mažesnį atlygį, rečiau inicijuoja pokalbį dėl algos kėlimo, dažniau susiduria su stereotipais.

Konferencijos dalyviai sutarė, kad lygių galimybių srityje Lietuvai dar yra daug kur tobulėti. Kad įvyktų realūs pokyčiai, pasak dr. J. Reingardės, reikia konkrečių valdžios žingsnių. D. Grigienės manymu, kol įmonių valdybose ir aukščiausiuose postuose nebus bent 40 proc. moterų, tol nematysime ir realios lygybės. Prof. T. Davulio teigimu, susidūrus su nelygybe svarbiausia yra imtis iniciatyvos ir priemonių, o ne tylėti.