Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras jau atliko vieną iš pagrindinių veiklų, vykdant projektą „Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo sferoje: plataus monitoringo ir švietimo sistema” pagal 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento II prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra” 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija”. Jau išdalyti pirmieji neformalaus švietimo pažymėjimai.

Moterų ir vyrų užimtumas, jų padėtis darbo rinkoje statistiniu požiūriu buvo ir yra pakankamai gerai išanalizuoti, tačiau labai trūksta veiksnių, lemiančių moterų profesinę karjerą ir jų poziciją darbo rinkoje, analizės. Todėl šiuo projektu siekiama akcentuoti kultūrinius socialinės lyties stereotipus, patriarchalinį moterų ir vyrų vaidmenų suvokimą, kurie veikia jų įsidarbinimo galimybes, darbo užmokesčio dydį, karjeros galimybes.

Siekdamos padėti moterims lengviau grįžti į darbą po ilgesnės pertraukos ar integruoti socialiai pažeidžiamas moterų grupes į darbo rinką, įvairios Lietuvos institucijos rengia specialias mokymo ir kvalifikacijos atnaujinimo programas, organizuoja verslo pagrindų mokymą, įvairiais būdais skatina moterų verslumą ir vykdo įvairius projektus.

Visos išvardytos priemonės ir veiksmai yra daugiau empirinio pobūdžio, duodantys apčiuopiamą praktinę naudą: darbo vietų sukūrimas, verslo plėtra, profesijos mokymas ir kt. Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro vykdomas projektas „Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo srityje: plataus monitoringo ir švietimo sistema” yra kitokio pobūdžio. Projektas tiesiogiai nekuria konkrečių darbo vietų moterims ir nesiekia staigios lyčių vaidmenų stereotipų tiek užimtumo, tiek kitose visuomeninio gyvenimo srityse kaitos.

Kultūriniai lyčių vaidmenų stereotipai visuomenėje stabdo moterų užimtumą darbo rinkoje ir turi įtakos žemesnei moterų padėčiai joje. Situacijos analizė parodė, kad projekte pasirinktoms tikslinėms grupėms trūksta žinių apie įsigalėjusius moterų ir vyrų stereotipus, o neigiami lyčių patriarchaliniai vaidmenys lemia moterų užimtumą.

Projektas iš dalies pratęsia kai kurių moterų NVO darbą šioje srityje, tačiau remiasi naujomis ir įtaigiomis populiaraus „akademizmo” raiškos priemonėmis. Todėl jis atlieka efektyvų edukacinį poveikį projekto dalyviams, jų požiūrių transformacijai ir sudaro pagrindą keisti tuos kultūrinius stereotipus, kurie blokuoja visavertį, solidų ir intensyvų moterų užimtumą Lietuvos darbo rinkoje.

Projekto tikslas – nuosekliai ir profesionaliai keisti tradicinius lyčių stereotipus, neigiamai veikiančius lygias moterų ir vyrų galimybes užimtumo srityje.

Projekto tikslą pasiekti padeda šie uždaviniai:

• Sukurti ir pritaikyti lyčių vaidmenų užimtumo srityje monitoringo bei švietimo sistemą.
• Surengti 4 tikslinių grupių mokymus skirtinguose ir labiausiai nedarbo pažeistuose Lietuvos regionuose, miestuose ir rajonuose.
• Suteikti projekto tikslinėms grupėms naujus mąstymo prioritetus lyčių vaidmenų srityje ir taip atverti realią galimybę keisti tradicinius vyrų ir moterų santykius Lietuvos darbo rinkoje ir derinant vyrų ir moterų įsipareigojimus darbe ir šeimoje.
• Projekto metu mokslininkų ir socialinių partnerių pastangomis sukurtą monitoringo ir švietimo modelį propaguoti kaip efektyvią sistemą patriarchalinių lyčių vaidmenų užimtumo srityje nuostatų keitimo procese.

Projekto metu skaitomomis paskaitomis buvo siekiama, kad tikslinės grupės įgytų pakankamai žinių, kad galėtų daryti įtaką pokyčiams darbo rinkoje, išmanytų problematikos specifiką ir vadovautųsi lygių galimybių nuostatomis, įgytų naujų žinių, reikalingų darbui su šeimomis, ir kartu galėtų efektyviau skleisti lygių galimybių idėjas šeimoje ir užimtumo srityje, tikslingiau vykdytų savo funkcijas, galėtų kompetentingiau padėti moterims įgyvendinti lygias galimybes užimtumo srityje ir labiau motyvuotai atstovautų jų interesams.

Projekto tikslinėmis grupėmis buvo pasirinkta moterų NVO, socialiniai darbuotojai ir pedagogai, darbo biržų specialistai bei darbdaviai iš 4 apskričių, 20 rajonų ir 2 rajoninių miestų: Vilniaus apskrities (Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių, Ukmergės, Trakų, Širvintų rajonų), Alytaus apskrities (Alytaus rajono ir miesto, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos rajonų), Panevėžio apskrities (Panevėžio rajono ir miesto, Pasvalio, Rokiškio, Biržų, Kupiškio rajonų), Šiaulių apskrities (Akmenės, Kelmės, Joniškio, Radviliškio, Pakruojo rajonų). Remiantis 2005 m. Statistikos departamento duomenimis, pasirinktose apskrityse nedarbas siekė nuo 10 ir daugiau proc. iki 6-8 proc.

Projekto mastą ir efektyvumą pabrėžia surinkta didžiulė tikslinė auditorija; paskaitas išklausė per 500 dalyvių iš Vilniaus, Alytaus, Šiaulių, Panevėžio apskričių.

Pagrindinė projekto veikla yra paskaitų skaitymas ir seminarų organizavimas. Kiekvienos apskrities tikslinės grupės išklausė 40 val. apimties paskaitų kursus, kuriuos įvairiomis temomis parengė ir skaitė projekto lektoriai: doc. dr. Artūras Tereškinas – „Vyrai ir vyriškumo stereotipai Lietuvos visuomenėje”, „Tėvystės atostogos”; dr. Margarita Jankauskaitė – „Moteriškų” ir „vyriškų” darbų stereotipai Lietuvos visuomenėje”, „Moters ir vyro vaidmenų stereotipai ES šalyse. Užsienio šalių mokslininkai apie lyčių vaidmenų stereotipus darbo rinkoje”‚ „Lyčių nelygybės apraiškos kasdieniame gyvenime”, „Tarptautinė moterų aktyvizmo patirtis, įteisinant lyčių lygybę”, „Šeimos ir darbo suderinimo politika Lietuvoje ir ES: NVO pastangos”; doc. dr. Giedrė Purvaneckienė – „Lyčių vaidmenų stereotipai tarpasmeniniuose ir darbiniuose santykiuose”, „Ekonominė šeimos vertė šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje”, „Moters ir vyro vaidmuo visuomenėje – „moteriškasis” ir „vyriškasis” valdymo stiliai”; Jadvyga Andriuškevičiūtė – „Darbuotojo teisės derinant darbo ir šeimos pareigas”, „Darbo sutarties sudarymas ir vykdymas”, „Darbo organizavimo formos (pozityvūs ir negatyvūs aspektai)”; Eginta Lisauskienė – „Šeimos ir darbo suderinimas – kokybiška darbuotojo kasdienybė. Ateities darbuotojai ir tėvai”, „Darbuotojo motyvacija, streso valdymas, pareigos darbe ir šeimoje. Socialinio darbuotojo veiklos sritis”; Deimantė Šėporaitytė – „Šeimos ir profesinio gyvenimo derinimas”.

Projekto dalyvių pasiskirstymas pagal apskritis atrodo taip:

Kaip matome iš pateiktos diagramos, beveik pusę (43 proc.) projekto dalyvių sudaro Panevėžio apskrities atstovai; antroje vietoje – Šiaulių (30 proc.); trečioje ir ketvirtoje – atitinkamai Alytaus (15 proc.) ir Vilniaus (12 proc.).

Tikslinių grupių pasiskirstymas pagal lytis pateiktas šioje diagramoje:

Projekto dalyvių pasisikirstymas pagal tikslines grupes (3 diagr.) rodo, kad didžiausia tikslinė grupė yra socialiniai darbuotojai.

Projekto vykdymo metu visuomenė buvo informuojama apie projekto tikslus, uždavinius, pasiektus rezultatus. Šiam tikslui buvo numatyta plati ir daugiapakopė sklaida: bukletai, reklaminiai stendai, mokslinio tyrimo ataskaita, tarpinis seminaras, baigiamoji konferencija (2008 m. balandžio mėn.); parengtos užsakomosios tikslinės radijo laidos (LR), sukurtas papildomas modulis VU Lyčių studijų centro internetinėje svetainėje www.moterys.lt.

Nors Lietuvos įstatymai tiek moterims, tiek vyrams numato vienodas teises ir lygias galimybes dalyvauti darbo rinkoje, tačiau moterų įsidarbinimo šansai yra menkesni. Mokslinių tyrimų duomenimis, tarp daugelio šio reiškinio priežasčių viena svarbiausių yra įsišaknijęs stereotipinis požiūris į moters ir vyro socialinius vaidmenis, visuomenėje egzistuojantys norminiai lytiškumo aspektai.

Būtent dėl šių tradicinių nuostatų moterys dar ir šiandien yra orientuojamos pasirinkti tas profesijas, kurios susijusios su globa, rūpyba, paslaugomis, o atlygis už tokį darbą yra tradiciškai žemesnis; moterims sunkiau kilti karjeros laiptais, nes dėl vaikų gimdymo ir auginimo jos yra priverstos daryti pertrauką profesinėje veikloje, o tai sparčiai besiplėtojančioje šalies ekonomikoje reiškia visišką iškritimą iš darbo rinkos; moteris slegia ir didesni įsipareigojimai šeimai: auginančioms vaikus moterims motinystė ir šeimos pareigos yra svarbiausia kliūtis išlaikyti darbo vietą ar ieškoti kitos.

Vyrams lengviau gauti darbo, nes didelė visuomenės dalis mano, kad už šeimos išlaikymą pirmiausia yra atsakingi vyrai. Pagal susiformavusius stereotipus vyrams priskiriamas ne tik šeimos maitintojo įvaizdis: darbdaviai juos taip pat laiko kompetentingesniais, labiau jaučiančiais atsakomybę, racionaliau priimančiais sprendimus.

Šio projekto pagrindinė veikla – paskaitų ciklo skaitymas – kryptinga ir svarbi, nes siekia laipsniškai keisti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie vyrų ir moterų vaidmenis, skatina sudaryti palankias sąlygas moterims dalyvauti ekonominėje veikloje ir vyrams lygiai su moterimis atlikti šeimos ir namų ūkio pareigas.

Dr. Lijana Stundžė