2018 ir 2019 m. atlikta Įvairovės ir lygių galimybių Vilniaus universitete (VU) analizė atskleidė ne vieną opią problemą. Analizė parodė, kad akademiniai darbuotojai vyrai uždirba 17 proc. daugiau negu moterys, be to, moterims neretai sunkiau derinti darbo ir asmeninio gyvenimo įsipareigojimus, todėl nukenčia jų profesinė karjera. Tad jau kelerius metus negalios problemas sprendžiantis VU atsiveria darbui su visomis diskriminacijos formomis.

2020–2025 m. Įvairovės ir lygių galimybių strategiją VU bendruomenei pristačiusi dr. Rūta Ruolytė-Verschoore pabrėžė, kad orientuojantis į Vakarų universitetus reikia nepamiršti ir žmogaus teisių. „Vakarų universitetuose žmogaus teisės, žmogaus teisių politika yra tapusi neatsiejama gyvenimo dalimi, tam tikru moraliniu imperatyvu. Tą patį bandysime įgyvendinti ir VU“, – sakė dr. R. Ruolytė-Verschoore.

Ekspertės teigimu, įgyvendinant strategiją per ateinančius 5 metus išskirtinį dėmesį planuojama skirti negalios, lyčių lygybės, skirtingų kultūrų ir socialinės padėties sritims. Įgyvendinant strateginius uždavinius taip pat bus siekiama mažinti diskriminacijos apraiškas VU.

Negalios sritis

Apžvelgdama pagrindines įvairovės ir lygių galimybių problemas dr. R. Ruolytė-Verschoore atkreipė dėmesį, kad negalios srityje VU dirbama nuo 2016 m. Dar 2017 m. buvo patvirtinta strategija „Atviras neįgaliesiems universitetas“, kurią įgyvendinant pasiekta daug reikšmingų pokyčių. Visų pirma keitėsi požiūris į negalią, nes reikalinga pagalba pradėta teikti ne tik matomos, bet ir nematomos formos negalią turintiems bendruomenės nariams. Todėl jei studentas turi somatinių ar psichikos sutrikimų arba net jei neturi neįgalumo pažymėjimo, bet jam kyla individualiųjų poreikių ir reikia individualizuoti studijas, jis taip pat gaus reikalingą pagalbą.

„Šiuo metu VU studijuoja tik apie 0,5 proc. studentų su negalia. Darbuotojų su negalia procentas lygiai toks pats. Užsienio patirtis rodo, kad jei studentams su negalia paslaugų sistema yra išplėtojama ir infrastruktūra pritaikoma labiau, tai skaičiai gali kilti iki 5 proc. ir daugiau“, – situaciją apžvelgė lygių galimybių koordinatorė.

Įgyvendinant strategiją per artimiausius kelerius metus planuojama didinti studijų individualizavimo galimybes žmonėms su negalia, didinti fizinės aplinkos prieinamumą, kurti VU naujas darbo vietas žmonėms su negalia ir įgyvendinti kitas iniciatyvas.

Lyties sritis

VU šiuo metu moterų dirba 12 proc. daugiau negu vyrų. Vis dėlto, anot ekspertės, atlikta analizė parodė, kad daugiausia galios, prestižo turinčias pareigas tiek akademiniuose, tiek neakademiniuose padaliniuose eina vyrai. Tiriant VU akademinių darbuotojų atlyginimų situaciją, atsiskleidė darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų.

„Duomenys parodė, kad akademiniai darbuotojai vyrai uždirba 17 proc. daugiau negu moterys. Tai daugiausia susiję su priemokomis ir premijomis. Lygiai taip pat formuojasi pedagoginė ir mokslinė karjera: startuoja dvigubai daugiau moterų studenčių, o kai yra pasiekiamos aukščiausios pedagoginės ar mokslinės pareigos (profesorius / vyriausiasis mokslo darbuotojas), moterų skaičius sumažėja dvigubai. Tad mūsų ilgalaikis tikslas yra suvienodinti galimybes moterims siekti aukštesnių pozicijų“, – tvirtina dr. R. Ruolytė-Verschoore.

Siekiant spręsti iškilusias problemas strategijoje numatyta parengti VU lyčių lygybės planą. Jis bus kuriamas pagal Europos lyčių lygybės instituto parengtą tokių planų kūrimo įrankį (GEAR), kurį sudaro analizės, planavimo, įgyvendinimo, stebėjimo, monitoringo etapai.

Šiuo metu jau 10 VU padalinių nusprendė prisijungti prie lyčių lygybės plano kūrimo ir įgyvendinimo iniciatyvos. Be to, strategijos įgyvendinimo laikotarpiu planuojama parengti lyčiai jautrios kalbos gaires.

Kultūrų įvairovė

Socialinės atskirties sritis

VU 440-ojo gimtadienio proga įsteigtos stipendijos, skirtos gerai besimokantiems moksleiviams iš socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamų šeimų, atskleidė, kad tokia parama gali išties padrąsinti jaunuolius siekti aukštojo mokslo. Todėl, pasak dr. R. Ruolytės-Verschoore, būtina ir toliau ieškoti priemonių ir būdų pritraukti gabius, gerai besimokančius moksleivius iš šeimų, kurios susiduria su finansiniais iššūkiais. Koordinatorės teigimu, šią pagalbą būtina tęsti ir studijų metu, kas ir numatyta parengtoje strategijoje.

Studijų ir / ar darbo ir asmeninio gyvenimo įsipareigojimų derinimas

Atliekant Įvairovės ir lygių galimybių Vilniaus universitete analizę, pastebėta, kad VU trūksta šeimai draugiškos kultūros. Šios aplinkos sukūrimas, lygių galimybių koordinatorės teigimu, padėtų atverti daugiau galimybių: derinti studijų ir / ar darbo bei asmeninio gyvenimo įsipareigojimus, moterims lygiavertiškai dalyvauti darbe ir t. t.

„Šiuo metu duomenys rodo, kad tiek akademiniuose, tiek neakademiniuose padaliniuose vaiko auginimo atostogų eina vien tiktai moterys. Todėl įgyvendinant strategiją bus kuriamos priemonės, leidžiančios derinti asmeninį gyvenimą ir studijas bei darbą. Pavyzdžiui, jau šiuo metu VU profesinės sąjungos iniciatyva Saulėtekyje vykdomas bandomasis projektas „Vaikų žaidimų kambarys“. Ateityje studentų miesteliuose taip pat bus kuriamos motinos, tėvo ir vaikų erdvės, toliau rūpinamasi vaikų vasaros užimtumu ugdymo stovyklose“, – apie strategijoje numatytas priemones pasakojo ekspertė.

Diskriminacija

Lygių galimybių koordinatorės dr. R. Ruolytės-Verschoore teigimu, 2018 m. atlikta VU bendruomenės apklausa parodė, kad tiek darbuotojai, tiek studentai dažniausiai diskriminaciją patiria dėl amžiaus, įsitikinimų ir pažiūrų, tikėjimo ir religijos. Respondentai įvardijo, kad per pastaruosius 12 mėnesių vieną ir daugiau kartų diskriminaciją dėl amžiaus patyrė 22,1 proc. darbuotojų ir 10,6 proc. studentų, diskriminaciją dėl įsitikinimų ir pažiūrų – 14,9 proc. darbuotojų ir 15,6 proc. studentų, diskriminaciją dėl tikėjimo ir religijos – 11,2 proc. darbuotojų ir 3,9 proc. studentų, diskriminaciją dėl lytinės orientacijos – 1 proc. darbuotojų ir 3 proc. studentų.

„Mes turime ganėtinai vienalytę jaunų studentų bendruomenę, kurioje trūksta įvairovės ir vyresnio amžiaus studentų. Darbuotojai patiria diskriminaciją dėl amžiaus, nes jie yra per jauni, ypač darbuotojos moterys. Į jas kartais kreipiamasi „mergaitės“ arba aiškiai parodoma, kad amžius yra kliūtis reikšti savo ekspertinę nuomonę. Vyresnio amžiaus darbuotojai taip pat patiria diskriminaciją, nes jie yra priešpriešinami su inovatyviu ir veržliu jaunimu“, – įžvalgomis pasidalijo dr. R. Ruolytė-Verschoore.

Koordinatorė atkreipė dėmesį, kad VU statute yra teigiama: „Vykdydamas savo misiją, universitetas puoselėja minties laisvę ir nuomonių įvairovę, atvirumą pasaulio idėjoms ir inovacijoms, kolegialumo, tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo ir akademinės etikos vertybes“, todėl ypatingą svarbą turi akademinės diskusijos įvairiomis temomis. „Labai svarbu suprasti, kad įsitikinimų ir pažiūrų įvairovė galima tol, kol nėra pažeidžiamas kito asmens orumas ir nėra siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška ar žeminanti aplinka“, – pažymėjo lygių galimybių koordinatorė.

Pristatant strategiją ir jos uždavinius taip pat atkreiptas dėmesys, kad šiandien VU labiausiai atliepiami krikščionių katalikų poreikiai, todėl ateityje bus siekiama atliepti ir kitas religijas išpažįstančių bendruomenės narių poreikius, kad jie vienodai ir gerai jaustųsi bendruomenėje.

Situaciją, anot dr. R. Ruolytės-Verschoore, bus siekiama keisti įgyvendinant VU bendruomenės nariams skirtas švietimo iniciatyvas įvairovės ir lygių galimybių, žmogaus teisių temomis. Kuriamos gairės, kaip dirbti su įvairovę reprezentuojančia auditorija.

„Mes pradedame dirbti šioje srityje ir tikime, kad tikslingi veiksmai ir žingsniai padės visoms bendruomenės narėms ir visiems nariams jaustis labiau išgirstiems, priimtiems“, – pristatymą užbaigė lygių galimybių koordinatorė dr. R. Ruolytė-Verschoore.

Su Įvairovės ir lygių galimybių strategija bei kitais dokumentais galite susipažinti čia.

Daugiau informacijos vaizdo įraše.