Baigėsi renginiai, skirti paminėti Mikalojaus Kristupo Radvilos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio 400 metų jubiliejui. Šia proga surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Nuo kartografijos iki geografinės informacijos mokslo“ dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos, Japonijos, Kanados, Lenkijos, Olandijos, Rusijos, Ukrainos ir Vokietijos.

 A. Kitovienė, R. Palčiauskaitė ir T. Matkevičius (VĮ „Valstybės žemės fondas“) skaitė pranešimą „Geografinės informacinės sistemos – naujos galimybės kartografijoje“. Jame pristatytos geografinės informacinės sistemos panaudojimo galimybės atliekant aukštybinių statinių išdėstymo strateginių padarinių kraštovaizdžiui vertinimą. Sukuriami trimačio vaizdo žemėlapiai, padedantys priimti tinkamus sprendimus siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai (pvz., vėjo jėgainių statybos vietų parinkimas Raseinių rajone). Detali skaitmeninė informacija apie reljefą ypač svarbi planuojant ryškią reljefo sąskaidą turinčiose teritorijose – upių slėniuose, kalvynuose (pvz., Lapių geomorfologinio draustinio reljefo aukščių žemėlapis). Skaitmeniniai duomenys apie šlaitus leidžia pageidaujamo dydžio reljefo laiptu sugrupuoti šlaitus ir pritaikyti šlaitų nuolydžių informaciją praktiniams tikslams, pavyzdžiui, parenkant kraštovaizdžio apsaugos priemones, nustatant vandens telkinių apsaugos juostas ir kt. Pateiktas šlaitų nuolydžių žemėlapio pavyzdys. Panaudojant kosminio vaizdo spektrabanges nuotraukas, dešifruojamos žemės naudmenos, sukuriami žemėlapiai (pvz., dešifruojamos apleistos žemės).

T. Straupis (VO „Atviras kodas Lietuvai“) pranešime „Open Street Map“ (liet. „Atviras kelių žemėlapis Lietuvoje“) pateikė bendrą informaciją apie „OpenStreetMap“ projektą, jo atsiradimo priežastis, tikslus bei plėtojimą Lietuvoje. Sekant kitų valstybių pavyzdžiu, atviram žemėlapiui po truputį atsiveria ir valstybinių institucijų valdomi duomenys. „OpenStreetMap“ yra ir puikus pomėgis, skatinantis pažinti tiek savo šalį, tiek ir visą pasaulį, keliauti, dairytis ir domėtis aplinka. Veikia aktyvi ir vis didėjanti žemėlapio duomenų rinkėjų ir programinės įrangos kūrėjų bendruomenė, taigi bent jau artimiausiu metu projekto ateitis yra šviesi.

Prof. Menno Jano Kraako (Olandija) pranešime „The Map and Geographic Information Science“ (liet. „Žemėlapio ir geografinės informacijos mokslas“) pristatė, kaip žemėlapiai ir geoinformacija yra susijusi su visuomene. Šiame pristatyme pabrėžiamas abiejų pusių – žemėlapio sudarytojų ir naudotojų – nuolatinis bendradarbiavimas, duodantis didžiausią abipusę naudą. Daroma išvada, kad kai užsakovai supras visuomenės poreikius, tada ir visuomenė bus patenkinta kartografų darbais, produktais.

Pranešimus skaitė ir kiti pasaulinio lygio mokslininkai: Tarptautinės kartografų asociacijos Geovizualizavimo komisijos pirmininkas dr. Gennady Andrienko (Vokietija), daug metų buvęs Teorinės kartografijos komisijos pirmininkas prof. Aleksanderis Wolodtschenko.

Šios tarptautinės mokslinės konferencijos tikslas – išryškinti geografinės informacijos mokslo ir šiuolaikinės kartografijos svarbą, tęstinumą, problemas XXI a. visuomenėje, atskleidžiant senųjų kartografijos tradicijų įtaką šiuolaikinių informacijos technologijų vystymosi tendencijoms.

Konferenciją organizavo Lietuvos kartografų draugija, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centras, valstybės įmonė „GIS-Centras“ ir UAB „HNIT-Baltic“.

Žemėlapis „MAGNI DUCATUS LITHUANIAE CAETERARUMQUE REGIONUM ILLI ADIACENTIUM EXACTA DESCRIPTIO“ – „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir jai gretimų sričių tikslus aprašas“ – buvo sudarytas ir išleistas Amsterdame 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko Mikalojaus Kristupo Radvilos (Našlaitėlio) „darbu, rūpesčiu ir lėšomis“.