Šiemet minime poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus 430 metų jubiliejų, tad jo gimimo dieną – vasario 24-ąją Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto mokslininkių doc. Skirmantės Biržietienės ir doc. Skirmantės Šarkauskienės iniciatyva buvo surengti M. K. Sarbievijaus kūrybos skaitymai, papildyti neįprastu vaišių stalu.

Poezija, pokalbiai ir barokinės vaišės tapo tiesiausiu keliu atrandant M. K. Sarbievijaus poezijos reikšmes šiandienos kontekstuose. Mokslininkės papasakojo apie poetą, reikšmingiausius jo gyvenimo momentus, esminius poezijos bruožus ir šmaikštaudamos pristatė kiek neįprastą užkandžių stalą, įkvėptą jo kūrybos. Diskusijoje skambėjo ir VU profesoriaus Rimvydo Laužiko vardas – minėtos baroko virtuvės ypatybės, kurios tyrinėtos nepamirštant ir M. K. Sarbievijaus kūrybos. Būtent šio poeto tekstus profesorius laiko vienu iš LDK gastronomijos istorijos šaltinių.

Originalumas – šių laikų klausimas

Mokslininkės susirinkusiuosius nustebino ir teiginiu, kad šiais laikais bene pagrindiniu kūrėjo bruožu laikomas originalumas baroko kūryboje nebuvo toks svarbus. Būtent tai, kad daugeliu atvejų M. K. Sarbievijus rėmėsi antikinės Romos poeto Horacijaus kūryba, pelnė jam Krikščionių Horacijaus, Sarmatų Horacijaus, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Lietuvos Horacijaus vardą.

„M. K. Sarbievijaus pasirinkta skaitytojams lengvai atpažįstama forma, aiškiai juntamas dialogas su žymiuoju romėnų poetu, visai nesumažina jo talentingų eilių vertės, greičiau priešingai: nustebina skaitytoją dėl transformuotų antikinių motyvų, kurie neprieštarauja ir yra tinkami kurti bei išreikšti dvasininko jėzuito poetinį vaizdinį“, – aiškina doc. S. Biržietienė.

1625 m. išleista M. K. Sarbievijaus poezijos rinktinė „Trys lyrikos knygos“ (lot. Lyricorum libri tres), kuri išgarsino jo vardą XVII a. Europoje, buvo dar papildyta ir įvairiose Europos valstybių leidyklose išleista apie 60 kartų, o eilėraščiai buvo išversti į anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lenkų, čekų, lietuvių kalbas.

Išlieka tik darbai

Akademinę bendruomenę pradžiugino ir viešnios iš Kauno „Ąžuolyno“ bibliotekos, planuojančios renginį M. K. Sarbievijaus atminimui ir siekiančios kuo plačiau šviesti visuomenę apie jo kūrybą ir ypatingą jos vietą lietuvių literatūroje. Būtent „Ąžuolyno“ bibliotekoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkė, viena svarbiausių M. K. Sarbievijaus kūrybos dabartinėje Lietuvoje tyrėjų doc. Ona Dilytė-Čiurinskienė atrado, ko gero, vienintelį pasaulyje dar nežinotą 1639 m. poeto „Odės palaimintajam Stanislovui Kostkai“ leidimą.

Atradimas tarsi patvirtina poeto žodžius „Tik darbais žmogus atminty išlieka, amžius gyvena“. Akivaizdu, kad jo kūryboje išsakytos mintys etinėmis, bendražmogiškosiomis temomis aktualios ir šiandien. Renginyje perskaityta odė „Vienuoliško poilsio pašlovinimas“ mini Vilniaus ir Lietuvos vietas, kurias poilsiui rinkdavosi Vilniuje studijavę jėzuitai. Daug vietos skiriama to meto Lietuvos aktualijoms, istorijai ir konkrečioms asmenybėms.

Skaitymas – būdas pažinti autorių ir save

„Skaitymai padeda suskambėti gyvai poeto žodžiui, o kiekvienas skaitovas pats turi galimybę pajusti poezijos grožį ir minčių svarumą“, – sako doc. S. Šarkauskienė.

VU Kauno fakulteto lietuvių filologijos ir reklamos studentams doc. S. Biržietienė ir doc. S. Šarkauskienė kartu dėsto modulį „Teksto interpretacija“. Pirmoji supažindina studentus su antikine literatūra, o antroji – su senąja Lietuvos literatūra, tad skaitomi ir lotyniškų kūrinių vertimai, jungiantys abu dalykus. M. K. Sarbievijaus tekstai – vieni iš jų. Dėstytojos tikisi, kad šiemet šio reikšmingo poeto vardas taps labiau atpažįstamas, o kūryba bus pristatyta išradingai ir patraukliai plačiajai visuomenei.

2025-ieji Lietuvoje oficialiai paskelbti M. K. Sarbievijaus ir baroko literatūros metais. Vilniaus akademijos alumnas, vėliau poetikos ir retorikos profesorius, iškilus baroko poetas, pramintas „sarmatų Horacijumi“ ir žinomas visoje Europoje, pagal legendą buvo popiežiaus Urbono VIII vainikuotas laurų vainiku, kaip prieš tai vienas žymiausių pasaulio poetų Dante ar humanistas Francesco Petrarca.

Pamatyti Ąžuolyno bibliotekoje esančią M. K. Sarbievijaus odę palaimintajam Stanislovui Kostkai galite nuorodoje.

Dar žr.: Motiejus Kazimieras Sarbievijus „Lemties žaidimai“