Pernai Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkui dr. Mantui Šimėnui buvo skirta prestižinė Marie Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuotės (angl. Marie Skłodowska-Curie Postdoctoral Fellowship) dotacija. Šiandien, įpusėjus projekto vykdymo laikotarpiui, fizikas teigia, kad ši finansinė priemonė paranki dėl daugelio priežasčių: „Finansiškai dosni dotacija yra orientuota ne tik į mokslą, bet ir į tyrėją, nes ja siekiama sukurti sąlygas sėkmingai mokslininko karjerai.“

Pakankamas finansavimas mokslininkui ir mobilumui

„M. Skłodowskos-Curie dotacija – tai ir prestižas, ir tikrai dosni finansavimo priemonė. Be to, kad ši dotacija – puikus įrašas tyrėjo CV, ji turi ir kitų privalumų. Greta gero mokslininko atlyginimo dotacija taip pat atveria tarptautinio mobilumo galimybes, nes lėšas galima naudoti stažuotėms kitose pasaulio šalyse, o tai savo ruožtu praverčia mokslininko kompetencijoms kelti. Štai ir dabar neseniai grįžau iš mėnesio stažuotės Šveicarijos federaliniame technologijos institute Ciuriche“, – sako dr. M. Šimėnas.

Tyrėjas pabrėžia, kad ši finansavimo priemonė suteikia laisvę vykdyti mokslinius tyrimus, o kartu kuria tvirtą tyrėjo (-os) karjeros pamatą ir yra orientuota į jo (-os) augimą: „Neabejoju, kad mano karjerą ši dotacija paveiks teigiamai.“

„Galiausiai paraiškos M. Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuotei finansuoti rengimas ir vykdymas siejasi su kitais Europos Komisijos finansiniais įrankiais. Ateityje planuoju teikti paraiškas ir dėl stambesnių dotacijų. Sukaupta patirtis turėtų tapti rimtu konkurenciniu pranašumu“, – mano mokslininkas.

Darbas pasaulyje pirmaujančioje VU laboratorijoje

Paklaustas apie tai, kodėl ne vienerius metus praleidęs viename geriausių pasaulio universitetų Jungtinėje Karalystėje nusprendė grįžti į Lietuvą ir M. Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuotės projektui vykdyti pasirinko VU, mokslininkas paaiškina, kad mokslo požiūriu Lietuva gana greitai vejasi prestižines institucijas: „Be asmeninio įvertinimo, šis apdovanojimas taip pat atspindi Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institute vykdomų tyrimų svarbą pasauliniu mastu. Tai, ką darau VU Mikrobangės spektroskopijos laboratorijoje, technologijų atžvilgiu nelabai skiriasi nuo to, ką veikiau Londono universitetiniame koledže (University College London), kur atlikau podoktorantūros stažuotę“, – lygina dr. M. Šimėnas.

Mokslininkas teigia, kad prof. Jūro Banio vadovaujama Mikrobangės spektroskopijos laboratorija turi sukaupusi daug žinių apie mikrobangas ir reikalingą įrangą, skirtą su mikrobangomis susijusiems moksliniams tyrimams vykdyti ir naujoms technologijoms kurti.

„Mano kartu su kolegomis sukurti įrenginiai leidžia mūsų laboratorijai smarkiai pirmauti pasaulyje kriogeninių mikrobangų stiprintuvų taikymų elektronų paramagnetinio rezonanso (EPR) spektroskopijoje srityje. Juos naudoju siekdamas vieno iš savo mokslinio projekto tikslų – kuo efektyviau išmatuoti elektronų sukinius“, – teigia dr. M. Šimėnas. Pagal M. Skłodowskos-Curie priemonę finansuojamas mokslininko tyrimas „Shaping the Future of EPR with Cryoprobes and Superconducting Microresonators (SPECTR)“ yra susijęs su naujos kriogeninių mikrobangų stiprintuvų metodikos sukūrimu ir pritaikymu EPR tyrimuose.

Tikslas – sutrumpinti eksperimento laiką ir pagerinti jautrumą

„EPR spektroskopija – plačiai naudojamas įrankis, leidžiantis tirti elektronų sukinius įvairiose sistemose nuo baltymų struktūrų iki kvantinių technologijų. Šiuo metu siekiama pritaikyti EPR tirti itin mažiems sukinių kiekiams, o tai reikalauja išskirtinių EPR įrangos patobulinimų“, – tyrimų lauką pristato dr. M. Šimėnas.

Pasak mokslininko, kadangi elektronų sukinių matavimas gali užtrukti ilgai – iki savaitės, vienas jo tyrimo tikslų – gerokai sutrumpinti eksperimento laiką: „Mūsų grupė yra kriogeninių mikrobangų stiprintuvų taikymo EPR tyrimuose pradininkai, o šie stiprintuvai leidžia sutrumpinti eksperimentų laiką iki šimto kartų. Tokie patobulinimai atveria naujus kelius biocheminių, kietojo kūno bei kvantinių sistemų EPR tyrimuose. Ateityje šie patobulinimai leis matuoti itin mažą baltymų kiekį ar elektronų sukinius, implantuotus į medžiagas, skirtas kvantinėms technologijoms.“

Be to, tyrėjas siekia padidinti EPR tyrimų jautrumą, panaudodamas mikrorezonatorius. Šios itin mažos struktūros leidžia išmatuoti itin mažus bandinius, pvz., vieną bakteriją.

Pritaikoma nuo medicinos iki kvantinių technologijų

„Kadangi elektronų sukiniai yra įvairiose medžiagose, EPR gali būti plačiai naudojamas daugelyje sričių. Jį taikant galima nustatyti baltymų, pagrindinės gyvybės statybinės medžiagos, struktūrą. Vaistų veikimas susijęs su baltymais, todėl jų savybių ištyrimas gali būti svarbus gydant įvairias ligas“, – aiškina mokslininkas.

Anot jo, EPR plačiai naudojamas ir fizikoje. Taikant šią metodiką galima išsiaiškinti konkrečias detales apie medžiagą. Iš medžiagoje esančio elektronų sukinio galima nusakyti mikroskopinę medžiagų struktūrą, lemiančią įvairius reiškinius – pavyzdžiui, fazinius virsmus.

„Su sukiniais taip pat susijusi ir kita šiuo metu itin svarbi sritis – kvantinės technologijos, nes sukinį galima panaudoti kaip kubitą (kvantinį bitą), kadangi jį galima valdyti mikrobangomis. Taigi kubitas yra visų kvantinių technologijų pamatas. Tam taip pat skiriame daug dėmesio, tik ne pagal šią dotaciją“, – pasakoja dr. M. Šimėnas.

Pagrindinis patarimas teikiant paraišką – skirti pakankamai laiko

„Teikiant paraišką tokiai dotacijai gauti siūlyčiau pasilikti pakankamai laiko ir įvertinti tokius dalykus kaip institucijos tinkamumas ir jos palaikymas vykdant projektą. Čia turiu omenyje tiek išvystytą infrastruktūrą, tiek pagalbą vykdant viešuosius pirkimus ir panašiai. Paraiškoje teks parodyti, kad universitetas gali šią paramą suteikti“, – sako dotacijos gavėjas.

Jo nuomone, nors pildydamas paraišką kiekvienas užtruks skirtingai, pasiliekant tam tik savaitę gero rezultato laukti neverta: „Paraiškai pildyti taip pat reikės skirti pakankamai dėmesio. Konkurencija didelė, todėl kiekvienas sakinys turi būti nušlifuotas iki detalių. Kitas patarimas paprastas: jei nepavyko iš pirmo karto, atsižvelkite į recenzentų komentarus ir bandykite kitais metais.“

Dr. M. Šimėnas daktaro disertaciją „Hibridinių metalo-formato karkasų tyrimai elektronų paramagnetinio rezonanso spektroskopija“ apgynė 2018 m. (vadovas prof. J. Banys) VU. Paskui laimėjo „UCL Quantum“ stipendiją ir stažavosi prestižiniame Londono universitetiniame koledže, žymioje Kvantinės sukinių dinamikos grupėje. Dr. M. Šimėno pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys yra elektronų paramagnetinis rezonansas, dielektrinė spektroskopija, hibridinės metalo-organinės medžiagos, struktūriniai faziniai virsmai, elektronų sukinių sistemos kvantinėse technologijose ir molekulinių darinių susitvarkymo Monte Karlo modeliavimas. Mokslininkas tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu Tarptautinės elektronų paramagnetinio rezonanso draugijos (International EPR (ESR) Society) įsteigtą Johno Weilo jaunojo tyrėjo premiją, yra Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narys ir Mariaus Jakulio Jason bei VU fondų dotacijų laimėtojas.

M. Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuotės – viena prestižiškiausių mokslinių tyrimų programų Europoje, remianti veiklas, kuriomis siekiama suteikti jauniesiems mokslininkams galimybę plėtoti savarankišką akademinę karjerą, stiprinti jų kūrybinį ir novatorišką potencialą bei didinti atliekamų mokslinių tyrimų kokybę.

VU kviečia motyvuotus tyrėjus teikti bendras paraiškas podoktorantūros stažuotėms finansuoti pagal šios finansavimo schemos kvietimą, galiosiantį iki 2023 m. rugsėjo 13 d.

Mokslininkai, kurie teiks M. Skłodowskos-Curie Europos podoktorantūros stažuočių tipo (angl. European Postdoctoral Fellowships) paraiškas kartu su institucijomis iš vadinamųjų plėtros šalių (angl. widening countries), pasižyminčių žemesniais mokslo ir inovacijų rodikliais (tarp jų – ir Lietuva), ir kurių projektai bus gerai įvertinti, tačiau vis dėlto nefinansuoti, automatiškai dalyvaus ERA stažuočių (angl. ERA Fellowships) konkurse, taigi turės dar vieną galimybę gauti finansavimą savo projektams vykdyti.

Tyrėjai, kurių 2023 m. teiktos M. Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuočių paraiškos bus įvertintos ne mažesniu nei slenkstiniu balu (70 proc.), taip pat turės galimybę pretenduoti į gerai įvertintų projektų finansavimą nacionalinėmis lėšomis.