Jau 35 kartą vykęs „Filologijos ruduo“ siekė supažindinti su magiškuoju realizmu. Šiemet renginių buvo išties gausu.

Lapkričio 17 d. renginių ciklą pradėjo susitikimas su prozininke, poete, dramaturge, žurnaliste bei kritike Renata Šerelyte. Susitikimą vedė vienas iš buvusių „Filologijos rudens“ organizatorių, literatūrologas, filologas, redaktorius, žurnalistas Virginijus Gasiliūnas. Susitikime rašytoja atskleidė, kad magiškojo realizmo tema jos kūryboje atsiranda iš paprastų dalykų, dinamiškos kasdienybės, absurdiškų, makabriškų situacijų, netikėtai nutikusių gyvenime, sutiktų keistų, mitinių žmonių, kurie patys savaime yra personažai. R. Šerelytė kartu su V. Gasiliūnu sutarė, kad laikui bėgant ypač senosios sovietmečio realijos linkusios tapti magiškais ženklais. Fantasmagoriški vaizdai kūryboje atsiranda iš šiek tiek transformuotos realybės, pavyzdžiui, absurdas viešnios knygoje „Mėlynbarzdžio vaikai“ susijęs su jos vaikystėje ir jaunystėje patirtu nepritekliumi. R. Šerelytė mano, kad magiškajam realizmui kurti ir suprasti reikia vaizduotės, nes kartais net ir labai realūs, natūralūs dalykai, sugulę ant popieriaus, gali atrodyti nerealistiškai ir sukelti atmetimo reakciją.

Adomo Mickevičiaus bibliotekoje rodytas Lievo Schreiberio filmas „Everything is Illuminated“, pastatytas pagal to paties pavadinimo Jonathano Safrano Foero magiško realizmo romaną. Sausakimšoje salėje renginiui pradžią davė VU kino diskurso dėstytojo dr. Deimanto Valančiūno įžanginė kalba. Jo nuomone, šis filmas yra puikus režisieriaus debiutas. Filme vaizduojamas komiškas dviejų pasaulių – Rytų ir Vakarų – (ne)susikalbėjimas, įvairios kuriozinės situacijos. Tačiau tai ne vien smagi komedija, filme nagrinėjamos žydų genocido, kaltės, gyvenimą nulemiančių sąmonės vingių temos.

„Filologijos ruduo“ taip pat pakvietė į susitikimą su kosmopolite, magiškojo realizmo atstove Inna Katsui. Šį pavasarį pasirodė debiutinis dviejų novelių rinkinys „Vers lavie: deux nouvelles fantastiques“. Rašytoja prisiminė savo pažintį su magiškuoju realizmu: paauglystėje, protesto ir paieškų laikotarpiu, domėjosi Ch. Baudelaire’u, T. Gautier, G. de Maupassant’u, atrado gotiškąją prancūzų ir kitų šalių literatūrą. Ją domino „tamsioji“ pasaulio pusė, jos liūdesys, fantomai, mirtis. Sykį atradusi mistiškais simbolistų darbais iliustruotas P. Verlaine’o, Ch. Baudelaire’o ir kitų rašytojų eiles, suprato, kad literatūra gali, o galbūt net ir turi, būti tarytum piešinys, o skaitytojas – stebėtojas, žiūrovas. I. Katsui taip pat įkvėpė tapybos darbai, kinas. Rašytoja savo kūryboje naudoja urbanistines detales, motociklo, veidrodžio, gamtos, atspindinčios jausmus, motyvus. Iš pažiūros magiškasis realizmas rodosi tamsus, liūdnas, tragiškas, tačiau I. Katsui sakosi suvokusi, kad rašytojui nepakanka išsilieti tik dėl asmeninio palengvėjimo, jis turi pagalvoti apie personažą, skaitytoją ir būtinai suteikti jiems vilties.

VU Užsienio kalbų instituto ispanų kalbos dėstytoja ir, ko gero, žymiausio magiškojo realizmo tradicijos atstovo G. G. Márquezo mokinė Jordana Gonzalez Cruz skaitė paskaitą apie magiškojo realizmo sampratą, ją iliustruodama pavyzdžiais iš literatūros ir kino. Paskaitoje dėstytoja pabrėžė skirtį tarp magiškojo realizmo ir fantastikos: „Magiškasis realizmas – tai poetiškas realybės vaizdavimas“, – teigė J. Gonzalez Cruz ir aiškino, kaip magiškumas gali gimti iš kasdienių dalykų ir (arba) ko nors dar neregėto. Tarkim, ledo kubelis Pietų kraštų čiabuviui greičiausiai atrodytų magiškas, bet, kita vertus, „drakonai, burtai ir hariai poteriai“, kaip juokavo dėstytoja – jau fantastika. Paskaitoje taip pat pasakota apie magiškojo realizmo ištakas ir jo pradininkus, atsakyta į studentų klausimus apie magiškojo realizmo, kaip literatūrinės srovės, komercinį aspektą.

„Filologijos rudens“ savaitę tradiciškai vainikavo studentų kūrybos skaitymai: jaunieji kūrėjai, poetai ir prozininkai kviesti pasidalyti savo kūryba. Iš 76 panorusių dalyvauti į vakarinius skaitymus atrinkta 10 geriausiųjų. Jaunuosius kūrėjus vertino profesorius, tekstologas Paulius Vaidotas Subačius, Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona, poetas ir vertėjas Tomas Taškauskas, Prancūzų filologijos katedros vedėjas doc. dr. Vytautas Bikulčius ir jaunoji rašytoja, skandinavistikos magistrė Ieva Toleikytė. Į aktyvų balsavimą už skaitovų kūrybą galėjo įsitraukti ir vakaro svečiai.

Laureatais skirtingose kategorijose paskelbti penki kūrėjai. Nors daugiausia renginio svečių dėmesio ir simpatijų sulaukė Augusto Sireikio rudeniška proza, komisijos balsas nulėmė, kad apdovanota jaunoji poetė Dominyka Navickaitė. Laureate tapo ir poezijos atsiuntusi Gražina Kelmelytė – „už epo reminiscenciją“, kaip teigė profesorius P. Vaidotas Subačius. „Už viską keičiančias pabaigas“ apdovanotas jaunasis poetas Mantas Toločka. Galiausiai „už prasmę turinčią prozą“ laureate paskelbta Inga Valionytė. Kaip visuomet, humoro jausmo nestokojantis profesorius P. Vaidotas Subačius skaitovams įteikė prizus ir apibendrino renginį: „Šiemet tekstuose jau nebekalbama apie „grabus“, „kapus“, „peilius“, nuo šiol merginų poezijoje darosi populiaru įsikūnyti į vyrą. Tačiau filologai gyvuos!“

Už informaciją dėkojame Viltautei Zarembaitei, Linai Poškutei, Monikai Puočiauskaitei, Laurai Jonaitytei, Viliui Jakubčioniui, Miglei Naujokaitei.