Vasario 29 d. VGTU Senato salėje buvo pristatytas „Aukščiausios kvalifikacijos specialistų (magistrantų) pasiūlos ir paklausos atitikimo sisteminis įvertinimas”. Tai tyrimas, kurį atliko VšĮ Vilniaus verslo konsultacinis centras.

Buvo domimasi ne tik tuo, kaip magistrantų profesinius gebėjimus vertina darbdaviai, bet ir tuo, kaip patys magistrantai vertina savo pasiruošimo lygį. Tyrime dalyvavo trijų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, tarp kurių, be Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto, buvo ir Vilniaus universiteto magistrantai. Tyrimo metu apklausta 450 antros pakopos studentų (iš jų – 21 proc. iš VU, 42 proc. iš KTU ir 37 proc. iš VGTU), pasirinkusių fizikos, biomedicinos ir technologijų mokslų kryptis.

Dalis platesnio tyrimo

Pristatytas magistrantų pasiūlos ir paklausos atitikimo įvertinimas yra tik dalis platesnio tyrimo, kurio rezultatus planuojama pristatyti gegužės mėnesį.

Pagrindinis projekto „Aukščiausios kvalifikacijos specialistų (magistrantų) pasiūlos ir paklausos atitikimo sisteminis įvertinimas” tikslas yra didinti aukštos kvalifikacijos specialistų gebėjimus prisitaikyti prie aukštas technologijas taikančios ir inovacijas naudojančios gamybos poreikių, optimizuojant šios specialistų grupės pasiūlos struktūrą ilgalaikės perspektyvos požiūriu, atsižvelgiant į Lietuvos ir ES darbo rinkos tendencijas. Į šį uždavinį buvo pažiūrėta plačiai. Kaip jau minėta, tyrimo akiratyje atsidūrė ne tik magistrantai, bet ir jų potencialūs darbdaviai. Pristatymo metu nuskambėjo mintis, kad įdomu būtų pažvelgti ir į tai, kaip savo kompetenciją vertina magistrantūrą baigę ir jau kelerius metus dirbantys specialistai, tačiau tokio pobūdžio tyrimas – ateities uždavinys.

Darbdavių poreikis – čia ir dabar

Ne paslaptis, kad darbdaviai yra linkę kritiškai vertinti kiekvieną naują darbuotoją. Galiausiai nuo įdarbintų specialistų kompetencijos nemaža dalimi priklauso ir visos įmonės sėkmė. Kvalifikuotų specialistų trūkumas – tai vienas iš pagrindinių įmonių plėtrą ribojančių veiksnių.Pasak VšĮ Vilniaus verslo konsultacinio centro generalinio direktoriaus R. Stankaičio, darbdavių poreikį jaunųjų specialistų atžvilgiu galima apibūdinti žodžiais „čia ir dabar”. Įmonių vadovai norėtų, kad, ateidami dirbti, jaunieji specialistai turėtų visus reikalingus gebėjimus darbui atlikti. Tyrimas parodė, kad dauguma darbdavių gana palankiai vertina į jų įmones ateinančių magistrantų teorines žinias, tačiau praktiniai jaunųjų specialistų gebėjimai yra gana vidutiniški. Taip pat pastebėta, kad didžiųjų įmonių vadovai šiuo požiūriu būna kritiškesni negu mažųjų įmonių vadovai.

Įmonės vadovų vertinimu, ateinantiems dirbti magistrantams dažniausiai pritrūksta būtent specialybės žinių (taip mano apie 55 proc. aukštųjų technologijų sektoriaus įmonių vadovų). Taip pat jauniems specialistams, darbdavių manymu, nepakanka savarankiško darbo įgūdžių (apie 45 proc.) ir kritinio bei analitinio mąstymo (apie 42 proc.). Magistrantų kūrybinio mąstymo įgūdžių trūkumą pažymėjo 40 proc. didžiųjų įmonių vadovų ir 19 proc. mažų įmonių vadovų. Darbdaviai taip pat mano, kad aukštųjų technologijų srityse dirbantiems specialistams praverstų teisės, vadybos ir verslo administravimo žinios.

Magistrantai nepatenkinti praktiniu parengimu

Įdomų rezultatą parodė ir anketinė magistrantų apklausa, vykusi 2007 m. balandžio-gegužės mėn. Jos tikslas buvo ištirti aukštųjų mokyklų magistrantų, pagal studijų metu įgytą kvalifikaciją galinčių dirbti aukštųjų technologijų sektoriaus įmonėse, profesinį pasirengimą ir tai, kaip jis atitinka Lietuvos ūkio poreikius.

Pristatant apklausos rezultatus pažymėta, kad apie 80 proc. respondentų derino studijas su darbu (turimais duomenimis, iš apklausoje dalyvavusių Vilniaus universiteto magistrantų dirbo 78,5 proc. respondentų, kiek daugiau dirbo kitų universitetų magistrantų – atitinkamai 86,2 proc. VGTU ir 80,4 proc. KTU). Iš jų pagal studijuojamą specialybę dirbo 58,3 proc. apklaustųjų KTU, 55,9 proc. VGTU ir tik 38,7 proc. VU studentų. Kartu apklausos rezultatų pristatymo metu iškilo ir retorinis klausimas – ar dirbantys studentai gali skirti pakankamai dėmesio studijoms, taip pat – kiek tai veikia įgyjamo išsilavinimo kokybę?

Įdomu tai, kad pačių magistrantų įgyto teorinio ir praktinio pasirengimo vertinimas buvo panašus kaip ir darbdavių. Gerai savo įgytas žinias įvertino apie 61 proc. respondentų. Šiuo atžvilgiu optimistiškiausi buvo Vilniaus universiteto magistrantai – 69,5 proc. jų įvertino savo teorinį pasirengimą kaip gerą ir labai gerą (KTU – 68,7 proc., VGTU – 65 proc.). Savo praktinį pasirengimą dauguma apklaustųjų įvertino vidutiniškai. Blogai ir labai blogai savo praktinį pasirengimą įvertino 25,6 proc. KTU, 22,3 proc. VU ir 21 proc. VGTU magistrantų.

Verčia susimąstyti ir tai, kiek studentų, baigę magistrantūrą, rengiasi dirbti pagal įgytą kvalifikaciją – tokių yra vos kiek daugiau nei pusė (48,6 proc. apklaustųjų tikisi realizuoti savo žinias Lietuvoje, o 8,9 proc. užsienyje). Apklausa taip pat parodė, kad labiausiai įsitikinę savo galimybėmis rasti darbą pagal specialybę yra studijuojantys aplinkos inžineriją ir energetiką, pesimistiškiausiai savo galimybes vertina būsimieji fizikos ir chemijos inžinerijos bei medžiagų mokslų specialistai. Be to, kaip paaiškėjo, tik 10,5 proc. apklaustų magistrantų ruošiasi susieti savo ateitį su mokslu ir bandyti stoti į doktorantūrą.

Magistrantai mano, kad būtina daryti tikslinius žingsnius, siekiant tobulinti magistrų profesinio rengimo ir darbdavių poreikių atitikimą. 49,1 proc. apklaustųjų pasisako už tai, kad studijos būtų labiau derinamos su darbo rinkos poreikiais ir darbdavių reikalavimais profesiniam parengimui. 48,4 proc. respondentų taip pat pasisakė už tai, kad daugiau dėmesio būtų skiriama mokymų praktikų organizavimui. Magistrantai mano, jog būtina į aukštųjų mokyklų mokymo programų rengimą įtraukti darbdavius ir nuolat su jais konsultuotis dėl teorinių dalykų aktualizavimo (už tai pasisako 61 proc. apklaustųjų). 37,9 proc. respondentų taip pat pageidautų, kad į dėstymo aukštosiose mokyklose procesą būtų plačiau įtraukti aukštųjų technologijų sektorių įmonių darbuotojai.

Amžinas ginčas

Ginčas dėl to, ar universitetai turi rengti „labiau teoretikus”, ar „labiau praktikus”, atrodo amžinas. Darbdaviams dažniausiai nepatinka universitetų absolventų praktinio pasirengimo lygis, tuo tarpu akademinė bendruomenė pabrėžia, kad universitetai suteikia studentams aukšto lygio žinias, ruošia universalius tam tikros srities specialistus, kurie, pradėję dirbti, lengvai įgyja ir praktinius gebėjimus.

Pristatytas tyrimas parodė ir tam tikrą įsivyravusį klaidingą sąvokų, susijusių su aukštuoju mokslu, interpretavimą. Ne paslaptis, kad dažnas darbdavys, o kartu ir patys studentai nuvertina bakalauro laipsnį. Nemažai studentų stoja į magistrantūrą, nes yra įsitikinę, kad tai leis jiems lengviau įsidarbinti (ir negalima laikyti šio jų įsitikinimo visiškai klaidingu). Tuo tarpu akademinėje bendruomenėje į antros pakopos studijas žiūrima kaip į pirmą žingsnį, kurį studentas gali žengti siekdamas būtent mokslinių laimėjimų. Faktiškai nuo magistrantūros prasideda pirmas „būsimo mokslininko” parengimo etapas (tačiau čia pat galima prisiminti, kad pagal apklausos rezultatus tik 10,5 proc. magistrantų sieja savo ateitį su mokslu).

Kad ir kaip ten būtų, galima padaryti išvadą, kad kol tarp darbdavių ir akademinės visuomenės atstovų vyksta ginčai ir nėra sutarimo, kaip ir kokius specialistus turi rengti universitetas, studentai taip ir lieka šių ginčų įkaitais. Būtent tokios mintys aplanko, analizuojant šio tyrimo medžiagą.