Nuo 2003 m. Lyčių studijų centre pradėtas dėstyti kursas „Įvadas į maskulinizmo studijas”.

Maskulinizmo studijos – tai vyriškumo studijos. Šiame kurse analizuojami skirtingi būdai, kaip vyrai kuria ir suvokia savo vyriškumą. Vakaruose vyriškumo tyrinėjimai kaip nauja sritis ėmė formuotis XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Šių studijų atsiradimą lėmė moterų išsilaisvinimo judėjimai, feministinės teorijos ir seksualinių mažumų bei queer studijų susiformavimas.

Lietuvoje vyriškumo, arba maskulinizmo, studijos taip pat skinasi kelią, nors dauguma tyrimų ir projektų lyčių tema analizuoja moterų padėtį visuomenėje: moterų padėtį darbo rinkoje, šeimos pareigų ir profesinės karjeros derinimo galimybes, smurtą šeimoje ir pan. Dauguma paskaitų lyčių temomis taip pat skirtos gilinimuisi į moterų problemas. Lyčių studijų centras kol kas Lietuvoje vienintelis turi paskaitų kursą, skirtą vyriškumo studijoms.

Moterų studijos ir moterų problemų sprendimas Lietuvoje akivaizdžiai vyrauja. Tuo tarpu vyrų problemų analizei skiriama palyginti nedaug dėmesio. Tik pastaraisiais metais suaktyvėjo tėvystės skatinimo kompanijos, vis labiau atkreipiamas dėmesys į pagalbos teikimą vyrams smurtautojams – Socialinės apsaugos ir darbo minsiterija 2007 m. įsteigė Lyčių lygybės skyrių ir paskelbė konkursus steigti vyrų krizių centrus. Kaip žinoma, šeimoje moterys nukenčia beveik aštuonis kartus dažniau. Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. nuo sutuoktinio nukentėjo 283 moterys ir 36 vyrai. Tačiau, psichologų teigimu, vyrai griebiasi smurto tada, kai nesugeba ar nemoka išspręsti problemų kitais būdais, todėl jiems taip pat reikalinga pagalba. Moterų krizių centrų apstu Lietuvoje ir jie aktyviai veikia, o vyrų krizių centrai dar tik kuriasi. 2002 m. Vilniuje įsteigtas Vyrų krizių centras ilgą laiką buvo vienintelis. Pernai vyrų krizių centro programą vykdė Psichologinės paramos ir konsultavimo centras Kaune. Šiais metais įkurtas naujas Vyrų krizių centras Kaune (Šančiuose). Vilniuje veikiantis Vyrų krizių centras siekia prisidėti prie nevyriausybinių ir valstybės iniciatyvų mažinti vyrų buitinio smurto atvejus, centre dirbantys pischologai padeda besikreipiantiems smurtaujantiems vyrams atsisakyti smurto kaip santykių valdymo priemonės. Tiesa, tokių vyrų, kurie suvoktų, kad jiems reikalinga pagalba, ir patys jos kreiptųsi, vis dar yra nedaug. Centre dirbančių psichologų teigimu, vyrai į krizių centrą dažniausiai atvedami pažįstamų ar giminaičių.

Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje kalbama apie vyrų bei vyriškumo krizę. Moterys tampa vis aktyvesnės visuomenėje, išsikovoja pozicijas profesiniame gyvenime, darosi ekonomiškai nepriklausomos, vyrų šeimos maitintojo vaidmuo nebetenka savo pozicijų. Kilus tokiai vaidmenų kaitai vyrai nelinkę priimti pagalbos iš išorės, pvz., retas kuris kreipiasi psichologo pagalbos, nes būti stipriais mokoma nuo vaikystės.

Kad vyrų padėtis Lietuvoje kelia susirūpinimą, liudija ir Statistikos departamento duomenys:

• Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2006 m. buvo apie 12 m. trumpesnė nei moterų (atitinkamai 65,3 ir 77,1 m.).
• Vyrų nusižudo keturis kartus daugiau nei moterų. 2006 m. nusižudė 853 vyrai ir 196 moterys.
• Vyrų mirtingumas transporto įvykiuose viršija moterų 2,7 karto.
• Taip pat kur kas daugiau vyrų užsikrečia ir miršta nuo ŽIV. 2006 m. nuo ŽIV mirė 78 vyrai ir 22 moterys.
• Tarp nuteistųjų, įvykdžiusių įvairaus pobūdžio nusikaltimus pradedant vagystėmis ir baigiant nužudymais, taip pat vyrauja vyrai.

Maskulinizmo studijų įvado kursas Lyčių studijų centre skirtas vyrų ir vyriškumo tipų analizei šiuolaikinėje visuomenėje. Kurso metu nagrinėjamos skirtingos vyrų patirtys. Pasitelkiant vizualinę medžiagą, autobiografijas ir atliktus tyrimus pristatomi neįgalių, homoseksualių, juodaodžių ir kt. vyrų savęs suvokimai. Kurse atkreipiamas dėmesys į įvairius vyrų gyvenimo aspektus: santykius (tarp vyrų, vyrų ir moterų, tėvų ir vaikų), vyriškumo kaitą gyvenimo eigoje, vyriško kūno problematiką ir seksualumą, postmodernių gyvenimo formų įtaką vyriškai tapatybei. Aptariamas vyriškumo santykis su nacionalizmu, rase, klase, etniškumu ir religijomis.

Remiantis Lietuvos ir užsienio vyriškumo ir lyčių tyrinėtojų teorinėmis įžvalgomis ir atliktais tyrimais kurse analizuojama, kaip vyriškumas kuriamas socialiniame ir istoriniame kontekstuose bei konkrečiose erdvėse, kaip jį organizuoja, palaiko ir reprezentuoja skirtingos socialinės institucijos.

Taip pat maskulinizmo įvado kurse diskutuojami tradicinis ir alternatyvūs vyriškumo tipai, jų dinamiškumas, sąsajos tarp šių vyriškumo formų. Atrandama, kokios privilegijos siejamos su tradiciniu ar alternatyviu vyriškumu ir kokie praradimai lemiami laikantis vieno ar kito vyriškumo tipo. Maskulinizmo paskaitų įvado kurse taip pat aptariamos Lietuvos ir užsienio autorių vyriškumo krizės analizės ir jos apraiškos, nagrinėjami vyrų nusikaltimai ir smurtas.

Lyčių studijų centras kviečia universiteto studentus išklausyti šį laisvai pasirenkamą dalyką.